Gyvenimo būdas

Z karta žengia į darbo rinką: ko tikėtis?

2019 rugsėjo 25

Pamirškite vadinamuosius „millenials’us“ (t.y. Y kartą). Jau praktiškai visi jai priskirtini žmonės yra pabaigę universitetus ir spėję įsitvirtinti darbo rinkoje. Jiems iš paskos ateina Z karta, dar kitaip vadinama iGen’ais, mat pirmųjų jų žengimas į paauglystę sutapo su išmaniųjų telefonų pasirodymu (kaip įsitikinsime, tai labai svarbu). Jeigu manėte, kad „millenials’ai“ keisti ir sunkiai suprantami, Z kartai ruoštis verta pradėti jau dabar, mat ji žada būti dar didesniu iššūkiu darbdaviams. 

Z karta arba iGen’ais vadinami žmonės, gimę 1996 m. ir vėliau. Kitaip tariant, pirmoji jų banga pastaraisiais metais kaip tik pradėjo palikinėti universitetus ir siuntinėti savo CV. Skiriamasis šių žmonių bruožas – ypatingai intuityvus santykis su technologijomis. Absoliuti jų dauguma augo su išmaniaisiais telefonais rankose, todėl laisvai nardo po socialinius tinklus ir orientuojasi čia netgi geriau už „millenials’us“. Tai didžiausias jų pliusas, bet tuo pačiu ir ryškiausia problema. Z karta – labiausiai tėvų ir aplinkinių saugota bei lepinta istorijoje. Jie daug rečiau vartoja alkoholį, rūko ir t.t., o taip pat daug labiau pergyvena dėl dvasinio ir fizinio saugumo, pasižymi ypatingu jautrumu bei menku savarankiškumu.

Jeigu reikėtų įvardinti vieną bruožą, kuriuo darbo rinkoje išsiskiria dabartiniai „millenials’ai“, tai, ko gero, būtų pervargimas. Statistika atskleidžia, kad jį nuolat jaučia kas ketvirtas šios kartos atstovas. Palyginimui, vyresnėse kartose šis skaičius tesiekia apie 7 proc. Z karta tai mato ir nenori kartoti šios klaidos, t.y., suteikti darbui pirmenybę prieš asmeninį gyvenimą. Siekdami išlaikyti šiuos žmones darbe, patys darbdaviai privalės padėti jiems pasirūpinti balansu. Nuo to niekaip neišeis pabėgti. Perdegę darbuotojai 63 proc. dažniau „suserga“ ir net tris kartus labiau linkę paprasčiausiai išeiti iš darbo. Pridėkime faktą, kad iGen’ai yra ypatingai pripratę prie rūpesčio bei dėmesio, ir taps akivaizdu, jog jų moralinis pasitenkinimas darbe turės tapti prioritetu.

Pasižiūrėkite į iGen’us štai tokiu kampu: jie jaunesni už Google. Ši aplinkybė neišvengiamai lemia tai, kad šie žmonės į problemų sprendimą bei dalijimąsi žiniomis žiūri kitaip. Dauguma jų pirmenybę teikia nestruktūrizuotam mokymosi procesui, kuris vyktų jiems patogiu būdu ir laiku. Ko gero, tuo stebėtis visiškai nereikėtų, turint omenyje, kiek daug internete šiuo metu esama edukacinių vaizdo įrašų ar „How to“ gidų. Vis dėlto, „nestruktūrizuotas“ dar nereiškia „savarankiškas“. Trys iš keturių Z kartos atstovų darbe pageidautų kuo daugiau asmeninio dėmesio, o kaip du pačius svarbiausius pozityvios atmosferos komponentus išskiria „pakankamai paramos suteikiančią lyderystę“ ir „pozityvius santykius“.

Tai jau tampa pasikartojančiu leitmotyvu, bet iGen’ams iš tikrųjų reikia kuo daugiau asmeninio dėmesio ir rūpesčio. Psichologai pastebi, kad ši karta gerokai jautresnė ir emociškai pažeidžiamesnė nei, pvz., „millenials’ai“, todėl jos atstovams tiesiog gyvybiškai svarbus reguliarus patvirtinimas, kad viskas vyksta taip, kaip reikia, o jokia krizė negresia. Net apie 60 proc. iGen’ų norėtų bent kelis kartus per savaitę susėsti su savo tiesioginiu vadovu tam, kad galėtų aptarti ne tik darbus, bet ir emocinę savijautą. Iš šių respondentų 40 proc. pageidautų, kad tokie pokalbiai vyktų vieną ar netgi kelis kartus per dieną. Gera naujiena ta, kad išsiplėsti visai nebūtina. Z kartą dažnai patenkina vos vienas kitas sakinys ar netgi „emodžis“.

Dar vienas unikalus iGen’ų bruožas – tai įvairovės poreikis. 63 proc. iš jų netgi mano, kad pats svarbiausias dalykas darbe yra galimybė dirbti kartu su žmonėmis, pasižyminčiais skirtingais išsilavinimo bei įgūdžių lygiais. 20 proc. tai suvokia netgi dar labiau tiesiogiai – kaip etninę, rasinę ir seksualinės orientacijos įvairovę. Maža to, net 77 proc. Z kartos atstovų sako, kad įvairovės lygis darytų tiesioginę įtaką jų sprendimui likti arba nelikti savo darbo vietoje. Psichologai tai vėlgi sieja su šių žmonių rūpesčio troškimu. Tyrimai rodo, kad iGen’ams ypač būdingi vienišumo, nepritapimo jausmai, todėl įvairovė padeda jiems jaustis priimamais.