Inovacijos

3 įdomiausios vasaros mokslo naujienos

2019 rugsėjo 11

Vasara buvo įsimintina mokslo ir juo besidominčiųjų bendruomenei. Kaip visada, atradimų jūroje susiorientuoti paprasta toli gražu ne kiekvienam, tad skubame į pagalbą. Inovacijų biuro narės Godos Raibytės sudarytame trijų pačių įsimintiniausių sąraše – neeilinis lietuvių pasiekimas, dviejų reikšmingų NASA ekspedicijų startas, o taip pat analogų neturinti Izraelio mokslininkų klaida, potencialiai turinti reikšmingų etinių implikacijų.

1-30

Lietuva jau seniai visame pasaulyje garsėja kaip viena lazerių srities lyderių. Šią savo reputaciją mūsų šalies inžinieriai neseniai tik dar kartą sustiprino. Vengrijos Lazerinių Tyrimų Centre pradėjo veikti SYLOS – viena pažangiausių ir galingiausių lazerinių sistemų planetoje, sukurta ir įrengta būtent lietuvių komandos. Pažangus lazeris bus naudojamas ne tik atliekant industrinius, biologinius bei medicininius tyrimus, bet ir tikrinant Nobelio premijos laureto Grard Mourou radioaktyvių atliekų neutralizavimo teoriją. Lietuvos lazerininkų bendruomenės įsitraukimas į tokio lygio projektus jau beveik nieko nebestebina. Jų sukurta įranga veikia daugybėje universitetų, CERN’e, NASA ir ESA laboratorijose bei yra naudojamos tokių kompanijų kaip IBM, Hitachi, Toyota ir Mitsubishi.

2-181223

Žmonija jau daug metų bando atsakyti į vieną labai svarbų klausimą: ar Visatoje mes vieni? Nors aktyviai ieškome jau kelis dešimtmečius, jokių nežemiškos gyvybės ženklų dar nepavyko aptikti. Visgi astronomai vis labiau siaurina įtariamųjų ratą. Jeigu Saulės sistemoje be Žemės dar kur nors egzistuoja gyvybė, tai greičiausiai ji slepiasi arba Jupiterio palydove Europoje, arba aplink Saturną skriejančiame Titane. Pirmoji masina dėl savo milžiniško poledinio vandenyno, o antrasis yra vienintelis mėnulis Saulės sistemoje su savo atmosfera. Taigi, jeigu kur nors arti mūsų slepiasi gyvybė, tai šie du kūnai yra rimčiausi kandidatai. Į Europą NASA siunčia zondą Clipper, o į Titaną keliaus Dragonfly. Skrydis laukia ilgas, tad pirmųjų rezultatų teks palaukti, bet artėjantis dešimtmetis turėtų būti labai intriguojantis.

3-15

Dar balandį Izraelio mokslininkai nesėkmingai pabandė Mėnulyje nutupdyti pirmąjį šalies istorijoje zondą Beresheet. Deja, sugedus jo giroskopui, sutriko variklio darbas ir aparatas nukrito. Panašūs incidentai kosminių tyrinėjimų srityje – ne naujiena, bet šis intriguoja dėl vieno įdomaus aspekto. Beresheet gabeno ir kelis tūkstančius lėtūnų. Tai mikrogyvūnėliai, gebantys išgyventi pačiomis ekstremaliausiomis sąlygomis – netgi atvirame kosmose. Izraeliečiams buvo įdomu, kaip jiems pavyks ištverti Mėnulio sąlygas. Tačiau Beresheet sudužus, lėtūnų likimas nebeaiškus. Žinant jų atsparumą, labai gali būti, kad incidentą jie sėkmingai išgyveno. Bėda ta, kad žmonija yra įstatymiškai įsipareigojusi „neteršti“ kosmoso biologinėmis medžiagomis, taip siekiant apsaugoti potencialias ekosistemas. Taigi šis netyčinis incidentas sukuria labai įdomų precedentą.