Apie ateitį spekuliuoti visada įdomu. Kiekvienas norėtų būti savotiškais nostradamusais, kurie galėtų sakyti „argi aš jums nesakiau?“. Bėda tik ta, kad ateities prognozavimas – siaubingai keblus užsiėmimas. Ateitis juk neišrašyta akmenyje. Ji nuolat keičiasi, mutuoja. Regis, visai smulkus faktorius gal labai smarkiai pakreipti jos vagą. Technologijų pasaulyje tai ypač jaučiame. Vienas sprendimas gali paskandinti net didžiausią milžiną. Prisiminkite Nokia istoriją. Tūkstantmečio pradžioje ji nusprendė, kad išmanieji – nišinis produktas, į kurį neverta per daug investuoti. Į ką tai pavirto, visi puikiai žinome. Tačiau dėl kokių tendencijų visgi galime būti bent kiek tikri? Prie kokių funkcijų inžinieriai šiuo metu jau intensyviai dirba laboratorijose, ruošdamiesi jas po kelių metų pristatyti ir pačiuose telefonuose?
Kamera po ekranu
Klausimas, ką daryti su ta asmenukių kamera, telefonų gamintojus kamuoja jau kelerius metus. Technologinės galimybės jau kaip ir leidžia turėti visą korpuso priekį apimantį ekraną, bet tuo pačiu tu privalai ir surasti vietą tai asmenukių kamerai. Problema apeinama keliais būdais. Pavyzdžiui, iPhone turi vadinamąjį „notch“, Samsung – įmuštą skylutę. Kituose modeliuose diegiama iššokanti kamera. Pirmais dviem atvejais sprendimas vis tiek ne idealus, o štai mechaninė detalė, kokia ištobulinta bebūtų, visgi yra per pažeidžiama. Tačiau panašu, kad sprendimas jau beveik paruoštas. Tai bus po ekranu paslėpta nematoma kamera. Xiaomi jau netgi pateikė apie saviškę šiokių tokių užuominų. Įdomių minčių sukelia ir CES 2020 parodytas OnePlus Concept One, su kameros slėpimo mechanizmu. Panašu, kad sprendimą flagmanuose pamatysime per kelis artimiausius metus.
OLED ir e–ink viename
Per daug neperdėsime pasakydami, kad šiuolaikiniai išmaniųjų telefonų ekranai – tikras stebuklas. Video turinio žiūrėjimą, mėgavimąsi žaidimais ar tiesiog paprasčiausią naršymą po internetą jie pavertė neįtikėtinai malonia patirtimi. Tiesą sakant, jauniems žmonės šis ekranas netgi yra gerokai mielesnis nei televizoriaus. Visgi jie toli gražu nėra tokia maloni patirtis, kai kalba pasisuka apie paprasčiausią teksto skaitymą. Ilgesnį laiką skaityti knygą telefone – nepaisant visų įmanomų apšvietimo sprendimų – yra nepatogu ir nemalonu. Bent jau lyginant, su e–skaitytuvais, daug įtikinamiau atkuriančiais popieriaus jausmą ar nebijančiais saulės šviesos. Dar praėjusio dešimtmečio pradžioje Apple patentavo prietaisą, kuriame būtų galima laisvai kaitalioti e–ink ir LCD ekraną. Nieko tokio taip ir neišvydome. Tačiau prie panašių projektų dirba daugelis kompanijų. Toks daugiafunkcinis ekranas telefoną iš tiesų paverstų dar universalesniu prietaisu.
Belaidis krovimąsis (tikrasis)
Išmaniųjų telefonų baterijos – nepaisant visų gamintojų pastangų – išlieka didžiule problema. Net ir didžiausia talpa pasižymintys modeliai jums vargiai suteiks daugiau nei dvi dienas veikimo. Baterijų technologijos tiesiog vystosi lėčiau už kitas. Problema šiuo metu sprendžiama dvejopai. Viena vertus, greitinamas pats įkrovimo procesas. Antra vertus, diegiama belaidžio krovimo funkcija. Tiesa, ir ji yra sąlyginė. Juk vis tiek turime telefoną padėti ant krovimo prietaiso. Tačiau ir čia sprendimas jau bręsta. Kompanija „Energous“ vysto technologiją, kai specialus transimeteris prietaisus gali automatiškai krauti per maždaug metro atstumą. Tačiau ir tai, turbūt, bus tik pradžia. Tokiems transmitoriams tobulėjant, metro apribojimo nebeliks. Mūsų prietaisai bus kraunami nuolat, pamirštant problemas dėl baterijų talpos. Laidus irgi. Ar ne apie tokią ateitį ir svajojo legendinis Nikolas Tesla?
Mažiau spaudysime, daugiau kalbėsime
Ar kada matėte režisieriaus Spike Jonze filmą „Her“, kuriame visi veikėjai ausyse turėdavo po ausinę ir praktiškai visus prietaisus kontroliuodavo balsu? Tokia ateities vizija atrodo vis įtikinamiau. Savo balsu valdomus asistentus turi Apple, Google, Amazon, Samsung, Microsoft, Baidu ir dar daug kitų. Ir jie vis populiarėja. Skaičiuojama, kad pernai vienu iš jų naudojosi kas trečias amerikietis. Kol kas tai dažniau daro jauni žmonės, bet asistentų populiarumas auga visose amžiaus grupėse. Toliau tobulėjant tokių sprendimų sugebėjimams ir kalbos supratimui (kaip bebūtų, jie kol kas supranta tik didžiąsias kalbas), šis procesas spartės. Tai daug svarbesnis perversmas nei gali pasirodyti iš pradžių. Ypač vyresnių žmonių naudojimąsi išmaniaisiais ir kitomis technologijomis kiek stabdo mechaninių įgūdžių trūkumas. Tuo tarpu valdyti juos balsu sugebės kiekvienas. Užuot spaudinėję mygtukus su savo telefonais ateityje turėtume vis dažniau tiesiog kalbėtis.
O gal nebereikės ir kalbėti?
Jeigu manote, jog kalbėdamiesi su savo telefonu (ypač viešose vietose) jaustumėtės kvailai, galite nustoti nerimauti – inžinieriai ir jums ruošia alternatyvą. Kalbame apie minčių skaitymo technologijas. Nesuklyskite – tai tikrai nėra kažkokia laukinė idėja. Nepamirškite, kad mintys – tai elektriniai impulsai, kuriuos galima fiksuoti prietaisais. O tada juos interpretuoti. Mokslininkai šioje srityje jau netgi pakankamai toli pasistūmėjo. MIT turi prototipą AlterEgo, kuris supranta žmogaus mintis, o tada pateikia atsakymus žodžiu (signalas perduodamas tiesiai į žandikaulį, tad garsas juntamas per kaulo vibraciją). Prie minčių skaitymo dirba ir Facebook. Jų eksperimentų departamentas vysto sprendimą, kuris leistų mintimis rinkti tekstą, pasiekiant 100 žodžių per minutę greitį (pirštais surenkame apie 20). Šie sprendimai galop atsidurs ir mūsų telefonuose, tad žinutes rašysime, aplikacijas atsidarinėsime ar YouTube’ą valdysime tiesiog mintimis.
