Patarimai

Ar mobilieji telefonai tikrai sumažino nusikalstamumą?

2019-06-20

Aštuntasis ir Devintasis dešimtmečiai Jungtinėse Valstijose buvo gana sudėtingas laikotarpis. Jų metu nusikalstamumas šalyje pasiekė ypatingai aukštą lygį. Didmiesčių gatvėse vyko tikrų tikriausi gaujų karai. Visgi dešimtajame dešimtmetyje kažkas pasikeitė. Nusikalstamumas pradėjo trauktis. Šis gana staigus pokytis iki šiol stebina sociologus. Jis aiškinamas viskuo, pradedant kartų kaita ir baigiant išaugusiu pragyvenimo lygiu. Visgi atsiranda ir tokių, kurie siūlo kiek netikėtą atsakymą. Keistas sutapimas – smurto lygis mažėti ėmė pradėjus populiarėti mobiliesiems telefonams. Ar tikrai gali būti taip, kad būtent jie padėjo visuomenei tapti saugesne? Galų gale, galbūt šis efektas būdingas toli gražu ne vien Jungtinėms Valstijoms, bet ir visoms valstybėms.

_-30

Net jeigu jums ir nesinori tuo tikėti, faktai labai vienareikšmiški. Nuo priešistorinių laikų pasaulyje stebima smurto mažėjimo tendencija. Ją sutrikdydavo tik įvairios anomalijos. Pavyzdžiui, civilizacijų žlugimas ar kitos suirutės. Viena tokia anomalija prieš kelis dešimtmečius buvo stebima Jungtinėse Valstijose. Kol visose kitose Vakarų pasaulio valstybėse smurto lygis toliau nuosekliai mažėjo, septintojo dešimtmečio pabaigoje JAV viskas pradėjo vykti atvirkščiai. Šalies didmiesčiuose kilo tikri gaujų karai. Jie tęsėsi visą aštuntąjį dešimtmetį, o savo viršūnę pasiekė devintajame, kai prastesnės reputacijos rajonuose susišaudymai tapo kasdienine rutina. JAV valdžia išbandė daugybę kovos su smurtu būdų. Ji pradėjo vadinamąjį „Karą su narkotikais“, didino finansavimą policijai, griežtino bausmes nusikaltėliams. Rezultatų niekaip nebuvo. Tačiau dešimtojo dešimtmečio pradžioje kažkas ėmė keistis. Nusikalstamumas pradėjo trauktis. Taip sparčiai, kad dešimtmečio pabaigoje sunkių nusikaltimų sumažėjo beveik trečdaliu.
_2-42

Šis klausimas sociologams ramybės neduoda jau labai ilgai. Tokios teigiamos permainos paprasčiausiai nevyksta taip greitai, o manyti, kad didelė dalis nusikalstamo pasaulio dalyvių vieną rytą tiesiog atsibudo ir nusprendė, kad toks pavojingas gyvenimas yra ne jiems, yra mažų mažiausiai naivu ir nemoksliška. Kai kurie mokslininkai viską bandė aiškinti gerėjančia ekonomine padėtimi. Kiti – kartų kaita. Ko gero, jie bent iš dalies teisūs, bet naujausi tyrimai beda pirštu į dar vieną faktorių, kuris galimai turėjo lemiamos reikšmės. Tai technologijos! Sutapimas ar ne, bet būtent dešimtajame dešimtmetyje ėmė populiarėti iš pradžių „peidžeriai“ (paaiškinimas jauniesiems skaitytojams: tai buvo toks nešiojamas daikčiukas, kuris pranešdavo, kai kas nors paskambindavo į tavo laidinį (!) telefoną), o šiek tiek vėliau – mobilieji telefonai ir internetas. Daugiau dėmesio šioms komunikacijos inovacijoms skyrę tyrėjai dabar net neabejoja, kad jos turėjo daug įtakos teigiamai smurto mažėjimo tendencijai.
_3-43

Regis, nusikalstamumas ir komunikacinės technologijos turi nelabai ką bendro. Tačiau taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Sociologai pastebi, kad mobilieji telefonai smurto lygiui įtaką padaryti galėjo keliais aspektais. Visų pirma reikia atkreipti dėmesį, kaip vyko vadinamasis „gaujų karas“. Didžiąja dalimi tai buvo kova dėl teritorijos. Kuo daugiau jos kontroliuoji, tuo daugiau įtakos ir potencialių pajamų šaltinių turi. Skamba kiek kraupiai, bet mobilieji tai pakeitė. Galimybė pasiekti bet ką ir bet kada gerokai sumažino teritorijos reikšmę. Tačiau dar svarbiau tai, kad komunikacijos technologijos gerokai pagreitino informacijos sklaidą. Atsirado galimybė apie nusikaltimus policiją informuoti maksimaliai operatyviai. Ne ką mažiau svarbi buvo ir prevencija. Pažengesnės apsaugos sistemos bei žinojimas, kad apie tavo neteisėtą veiklą gali būti pranešta akimirksniu, nusikaltėlius pradėjo versti būti gerokai atsargesniems.
_4-38

Smurto mažėjimo tendencija šiuo metu tebesitęsia praktiškai visame pasaulyje. Ir tampa vis labiau akivaizdu, kad technologijos čia yra labai reikšmingas faktorius. Patiems teisėsaugos pareigūnams tai jau praktiškai nebekelia jokių abejonių. Minėtasis nusikaltimų prevencijos aspektas – tik vienas iš kelių. Telefonai tapo nepakeičiamu įkalčių rinkimo įrankiu. Daugybė jų išaiškinama dėka liudininkų padarytų įrašų ar nuotraukų. Telefonai leidžia ir kaip niekada akylai stebėti įtariamuosius. Pokalbių klausymasis – jau seniai žinoma priemonė. Tačiau šiuolaikinės technologijos gali ir nesunkiai nustatyti telefono buvimo vietą, taip padėdamos operatyviai susekti nusikaltėlius ar netgi labai patikimai atkurti jų atliktus veiksmus. Galų gale, telefonai – tai ir priemonė prižiūrėti pačią policiją. Netinkamas pareigūnų elgesys gali būti užfiksuotas ir paskleistas visoje šalyje.
_5-35

Vis dėlto viešojoje erdvėje galime pastebėti dar vieną įdomią tendenciją. Pasirodo, žmonės siaubingai nemėgsta gerų naujienų. Tiksliau, jos jiems yra paprasčiausiai nedaro didelio įspūdžio, o kartais net kelia pasipiktinimą. Jeigu netikite, tiesiog pabandykite kam nors papasakoti apie gerėjančią nusikalstamumo situaciją ir teigiamą technologijų poveikį. Labai gali būti, kad sulauksite baisaus pasipriešinimo. „Kaip galite taip kalbėti, kai visi žinome, kas nutiko X mieste prie du mėnesius? Ar tai ne įrodymas, kad situacija tik blogėja?“ Pavieniai atvejai – tai dar ne visa statistika. Tačiau būtent pirmieji kausto mūsų dėmesį savo dramatiškumu. Netikite? Štai įdomus faktas. Terorizmas JAV yra atsakingas už 0,01 proc., o žmogžudystės už 0,9 proc. visų mirčių. Tačiau šios dvi priežastys sudaro atitinkamai 7,2 proc. ir 3,2 proc. visų su mirtimi susijusių Google paieškų, bei 35,6 proc. ir 22,8 proc. tokio pobūdžių straipsnių spaudoje. Gal ir nieko keisto, kad mes netikime geromis naujienomis.