Technologijų / inovacijų naujienos

Technologijos, kurių proveržio galime tikėtis 2021 m.

2021 kovo 19

Naujų technologijų kūrimas ir vystymas – ilgas bei sudėtingas procesas. Patys nedirbdami laboratorijose, ko gero, ne visada ir suprantame, kiek daug žingsnių reikia nueiti, kad gimusi idėja būtų pritaikoma praktiškai masiniam naudojimui. Pakeliui laukia tokie etapai, kaip hipotezės tikrinimas, pirmojo veikiančio prototipo kūrimas, o tada jo pavertimas ne tik veikiančiu, bet ir naudotinu daiktu… Kartais puiki idėja, nuskambėjusi per visą pasaulį, kuriam laikui šiek tiek užstringa, būna pusiau pamirštama. Iki ateina metas jos proveržiui. 2021 m., panašu, atėjo eilė visam pluoštui labai intriguojančių technologijų. Siūlome iš arčiau susipažinti su penkiomis ryškiausiomis.

Naujos kartos ličio baterijos

Transporto industrijos perėjimas nuo iškastinio kuro prie kitų energijos šaltinių daugeliui jau atrodo kaip neišvengiama ateitis. Skaičiuojama, kad automobiliai, sunkvežimiai, laivai ir lėktuvai yra atsakingi už ketvirtį viso žmonijos į aplinką išmetamo CO2. Kitaip tariant, tai opi problema, kurią tiesiog privalome spręsti. Elektra varomas transportas pastaraisiais metais labai sparčiai populiarėja. Visgi lygiaverčiu konkurentu iškastiniam kurui dar netapo. Didžiausias elektromobilių minusas – jų baterijos. Energijos jose pakanka keliems šimtams kilometrų įveikti. Tarsi ir nemažai, bet problemų kelia baterijos įkrovimas. Šis procesas užtrunka gerokai ilgiau nei tradicinio degalų bako pripildymas. Visgi panašu, kad ir šioje srityje bręsta proveržis. QuantumSpace jau testuoja naujos kartos ličio baterijas, kurios pamaitinamos net iki 80 proc. greičiau nei dabar naudojamos. Kompanija tikisi, kad nauja technologija masiniam naudojimui bus paruošta iki 2025 m.

Ypač tiksli GPS sistema

GPS technologiją didžioji dauguma mūsų naudoja kiekvieną dieną. Ji gerokai supaprastino mūsų gyvenimus (kada paskutinį kartą naudojotės popieriniu žemėlapiu?) ir verslus. Vis dėlto, dabar veikianti GPS technologija turi savų trūkumų. Visų pirma, ji nėra tokia jau ir tiksli. Prietaiso buvimo vieta nustatoma su maždaug 5-10 metrų paklaida. Viskas tarsi ir gerai. Su sąlyga, kad neieškote preciziško tikslumo. Visgi naujos kartos GPS technologijos geba pasiūlyti gerokai daugiau. Tiesą sakant, jos veikia taip tiksliai, kad vietą nustatyti gali centimetrų ar netgi milimetrų tikslumu. Kinijos kompanijos BeiDou kuriamas sprendimas turėtų pasitarnauti daugybėje sričių. Pavyzdžiui, numatant įvairias stichines nelaimes, vystant autonominius automobilius ar kuriant siuntinius pristatančius dronus. Visoms šioms technologijoms būtini labai tikslūs duomenys, ir panašu, kad BeiDou gali juos pasiūlyti. Beje, kompanija planuoja į orbitą paleisti dar daugiau tam skirtų palydovų, tad sistema turėtų tapti dar tikslesnė.

Nuotolinis mokymasis, sveikatos apsauga ir ne tik

COVID-19 pandemija pasaulį privertė dirbti ir bendrauti nuotoliniu būdu. Nors taip gyvenant sunkumų netrūksta, per pastaruosius metus spėjome įsitikinti, kad visuomenė nesugriuvo, o kai kuriose srityse toks modelis netgi gali atstoti tradicinį. Kai kurios tendencijos nustebino ypač maloniai. Švietimas ir sveikatos apsauga – sritys, kur žmogiškas kontaktas ilgai atrodė tiesiog būtinas. Visgi pasirodo, kad galime apsieiti ir be jo. Kiek netikėta, bet tai ypač pastebima besivystančiose šalyse. Nuotolinius sprendimus jos adaptavo ypač greitai ir noriai. Pavyzdžiui, indiška mokymosi programėlė Byju pernai savo vartotojų bazę išplėtė iki 70 mln. Nuotolinė sveikatos apsauga ypač išpopuliarėjo Afrikoje. Šalyse, kuriose ir taip nuolat trūksta medikų, o pandemijos sąlygomis jų pasiekiamumas tapo kritiškas, gyvas konsultacijas pakeičia atliekamos išmaniuoju telefonu. 2020-ieji, ko gero, taps tuo patvirtinimu, kad nuotolinė sveikatos apsauga iš tiesų įmanoma, ir paskatins kurti daugiau tokių sprendimų.

Kalbą geriau suprantantis dirbtinis intelektas

Dirbtinis intelektas – viena labiausiai intriguojančių technologijų sričių. Kompiuterinės sistemos geba suprasti vis daugiau, daro vis geresnes įžvalgas, sprendžia vis labiau komplikuotas problemas. Tiesa, dirbtinį intelektą šiek tiek stabdo menkutė problema. Žmonės bendrauja kalba (sakytine ir rašytine) ir, pasirodo, ją suprasti – daug sudėtingiau, nei mums atrodo. Mūsų sakiniuose pilna intonacijų, užuominų, paslėptų minčių, kontekstų, kuriuos pagauti dirbtiniam intelektui vis dar sekasi labai sunkiai. Net ir pažangiausioms sistemoms klausimus ir komandas turime pateikti maksimaliai aiškiai ir nedviprasmiškai. Priešingu atveju liksime nesuprasti. Sistema GPT-3 kalbiniu požiūriu yra tobuliausias kada nors sukurtas dirbtinio intelekto įrankis. Jis yra išanalizavęs tūkstančius knygų ir dėl to sugeba kurti stebėtinai rišliai skambančius tekstus, kuriuos lengva supainioti su parašytais žmogaus. Tiesa, GPT-3 kol kas iš tikrųjų nesupranta, ką rašo, taigi kokybiško susirašinėjimo su ja sunkiai galima tikėtis. Visgi kol kas pasiekti rezultatai labai intriguoja.

TikTok rekomendacijų algoritmas

Startavęs 2016 m., TikTok labai greitai tapo sparčiausiai augančiu socialiniu tinklu pasaulyje. Jo vartotojų skaičius jau perkopė milijardo ribą, o pati programėlė pernai visus metus laikėsi dažniausiai parsisiunčiamų penketuke. TikTok sėkmės priežastis sociologai galėtų nagrinėti pačiais įvairiausiais pjūviais, bet čia taip pat tiesiog būtina paminėti vieną technologinį aspektą – platformos skilties For You algoritmą, iš esmės pakeitusį tai, kaip žmonės išgarsėja. Niekur kitur šis procesas nėra toks greitas. Jeigu kiti socialiniai tinklai siūlo jums turinį, kuris jau yra populiarus arba sparčiai populiarėjantis, tai TikTok žvaigžde jus gali paversti praktiškai per naktį. Viskas dėl ypač gerai išvystyto algoritmo, kuris, remdamasis jūsų praeities elgesiu bei veiksmais, rekomenduoja naują turinį. Ir daro tai nepaprastai įžvalgiai. Kiti socialiniai tinklai pastaruoju metu karštligiškai stengiasi atbuliniu būdu suprasti, kaip TikTok inžinieriai padarė tai, ką padarė. Galime net neabejoti, kad panašiai veikiančių algoritmų artimiausiu metu pamatysime gerokai daugiau.