Robotizacija ir automatizacija, kurių efektą galime vis ryškiau jausti šiuolaikiniame pasaulyje, žada taip smarkiai pakeisti mūsų gyvenimus, kad ekspertai šį procesą jau spėjo pakrikštyti Ketvirtąja pramonės revoliucija. Lygiai kaip ir pirmųjų fabrikų atsiradimas ar kompiuterizacija, naujos kartos pramonė žada iš esmės transformuoti darbo rinką. Iš žmonių paprasčiausiai bus tikimasi kitokių dalykų nei dabar įprasta. Tai neišvengiamai pakeis ir švietimo sistemą. Galite būti tikri, kad po 20 metų vaikai mokysis visiškai kitaip nei tai daro dabar, o vertinami bus dabar gal net nesureikšminami įgūdžiai.
Apie Švietimą 4.0 kalbėti praktiškai neįmanoma prieš tai neišsiaiškinus, kas yra Ketvirtoji pramonės revoliucija. Taip vadinamas perversmas darbo rinkoje, kurį neišvengiamai sukels (o tiksliau jau pradėjo kelti) automatizacija ir robotizacija. Tris panašias revoliucijas žmonija jau išgyveno. XVIII a. pabaigoje pirmąją sukėlė garo mašinos. XIX a. pabaigoje prasidėjo antroji – „elektrinė“. Trečiąją patyrėmę visai neseniai, kai kompiuteriai ir internetas iš esmės pakeitė visas gyvenimo sritis. Ketvirtoji pramonės revoliucija tikrai neapsiribos vien pasikeitimais gamyboje. Kaip kad Pirmoji revoliucija pradėjo grandininę reakciją, kurios metu žmonės iš kaimų ėmė masiškai keltis į miestus ir vis labiau įsitraukti į valstybių valdymą, taip ir Ketvirtoji pareikalaus mūsų prisitaikyti. Pavyzdžiui, pakeisti savo požiūrį į švietimą.
Visų Ketvirtosios pramonės revoliucijos efektų numatyti neįmanoma. Tačiau kai kurios permainos abejonių nekelia. Visų pirma, galite būti tikri, kad daug darbų tiesiog išnyks. Juos visiškai perims įvairios mašinos. Pirmieji eilėje: vairuotojai, kasininkai, paštininkai, žemdirbiai. Permainų mastas bus tiesiog milžiniškas. Toks milžiniškas, kad šiandienį jį net sunkoka suvokti. Padėti tai padaryti gali keli skaičiai. 65 proc. dabartinių pradinukų užaugę dirbs darbus, kurie dar net neegzistuoja. Pusė visų dabar esamų darbų perims mašinos. Jau dabar jos atlieka tiek darbų, kad jų užtektų 1,1 mlrd. žmonių, ir šis skaičius per ateinančius 20 metų išaugs keleriopai. Skamba dramatiškai? Taip ir yra. Tačiau neverta ruoštis apokalipsei. Ar prieš 20 metų kas nors pagalvojo, kad esama tokios profesijos, kaip „SEO specialistas“? Vargu. Ji atsirado dėka Trečiosios pramonės revoliucijos. Lygiai taip pat ir Ketvirtoji pramonės revoliucija atneš pasauliui daugybę naujų galimybių.
Taip, mašinos perims apie pusę visų darbų. Daug tai ar mažai? Kitaip tariant, stiklinė pustuštė ar puspilnė? Jeigu renkatės antrąjį variantą, suprantate, jog daugybės užduočių mašinos tiesiog nesugebės atlikti, ir būtent į tas sritis mums reikėtų orientuotis. Mašinos pasižymi tikslumu ir ištverme, bet ne kūrybiniais, improvizaciniais sugebėjimais ir labai panašu, kad juos išsiugdys dar labai negreitai. Darbai, kurie reikalauja nuolat atlikinėti tuos pačius veiksmus, išnyks, bet tie, kuriems būtinas visapusiškas situacijos įvertinimas, savo aktualumo tikrai nepraras. Pavyzdžiui, stalių turėtų sumažėti dvigubai, o štai inžinierių reikės ir toliau. Kita vertus, teisininkų poreikis bus mažesnis nei statybininkų. Kodėl? Paprastas bylas, kuriose yra mažai niuansų bus galima laisvai patikėti dirbtiniam intelektui, o štai tokioje daug kintamųjų turinčioje srityje kaip statybos, be žmogaus indėlio nepavyks išsiversti.
Švietimo užduotis – paruošti naują kartą gyvenimui. Taigi jis turi prisitaikyti prie aktualių aplinkybių. Pavyzdžiui, iki Pirmosios pramonės revoliucijos toks švietimas, koks mums dabar įprastas, praktiškai neegzistavo. Žmonės mokėsi amato ir tiek. Visgi, augant kvalifikuotų darbuotojų poreikiui, reikšmingesniu tapo ir švietimas. Žinios tapo ekonomikos varikliu, tad mokyklos stengėsi vaikams jų suteikti kuo daugiau. Tačiau šis modelis jau beveik paseno. Internetas, su savo neribota, lengvai pasiekiama informacija, žinių kaupimą daro nebe tokiu reikalingu. Automatizacija šią naują realybę padarys dar sunkiau nuginčijama. Ką daryti? Pakeisti savo požiūrį į švietimo procesą. Užuot bandžius į vaikų galvas sutalpinti kuo daugiau informacijos, turime pradėti juos mokyti jos paieškos, analizavimo, interpretavimo ir pritaikymo įgūdžių, atsisakyti sustabarėjusių hierarchizuotų mokinio/mokytojo santykių. Pastarieji pamažu turi iš pagrindinio informacijos šaltinio virsti savotiškais treneriais.
Švietimo ekspertai šiandien beveik vieningai sutaria, kad mokymosi procesas turės tapti gerokai individualesniu. Niekam ne paslaptis, kad vaikai skiriasi tiek savo gebėjimais, tiek interesais. Vietoj bandymų juos žūtbūt transformuoti, daugiau dėmesio turės būti skiriama jų stiprybių puoselėjimui. Švietimas 4.0 privalės atitikti Ketvirtosios pramonės revoliucijos padiktuotus porekius. Pamokos bus laisvesnės, asmeniškesnės, mokytojams atliekant mentorių vaidmenis. Pagrindine jų užduotimi taps įrankių, padedančių išsiugdyti mokymosi visą gyvenimą įprotį, suteikimas. Į šį procesą galima pasižiūrėti ir šiek tiek kitaip. Ketvirtoji pramonės revoliucija mums atneš personalizuotus produktus, galimybę prisitaikyti prie kiekvieno vartotojo poreikių, o darbuotojus pavers kūrėjais bei proceso prižiūrėtojais. Todėl ir švietimas turės koncentruotis į vaikų savarankiškumą, nuomonių įvairovę, kūrybingumą ir gebėjimą nepaliaujamai mokytis.
