Inovacijos

Suteikime egzoplanetai lietuvišką vardą!

2019 spalio 30

Jeigu bent retkarčiais paskaitinėjate su mokslu susijusias naujienas, tikrai esate girdėję terminą „egzoplaneta“. Taip vadinamos planetos, esančios už Saulės sistemos ribų. Pastaraisiais metais astronomai leidosi į tikrų tikriausią jų medžioklę, o aptiktųjų kiekis jau skaičiuojamas tūkstančiais. Kol kas joms tesuteikiamas šaltas serijinis numeris, skirtas tik patogesniam katalogavimui. Tačiau astronomai neseniai pradėjo tarptautinę akciją, kurios metu kiekviena šalis gauna galimybę suteikti vienai iš egzoplanetų vardą. O prie šių rinkimų galite prisidėti ir jūs

Lietuviškas vardas – egzoplanetai

Projektą „IAU100 NameExoWorlds“ organizuoja Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU). Jo metu kiekvienai pasaulio šaliai suteikiama galimybė pavadinti vieną egzoplanetą ir jos pagrindinę žvaigždę. Lietuviai teko galimybė pavadinti žvaigždė HAT-P-40 žvaigždę ir jos planetą. 

Pati HAT-P-40 yra nutolusi apie 1634 šviesmečius, todėl jos plika akimi nepamatysite. Tam reikėtų pasitelkti bent jau nedidelį telekopą. Dėl to galimybė žinoti, kad kažkur tolimajame kosmose egzistuoja „lietuviškas“ lopinėlis, skamba tik dar žaviau. Lietuvoje rinkimus vykdantis Teorinės fizikos ir astronomijos institutas potencialių vardų sąrašą sutrumpino iki penkių: Viltis ir Tiesa, Taika ir Vytis, Gintaras ir Baltija, Teliavelis ir Patrimpas, Jumpira ir Upinis. Už savo favoritą galite balsuoti iki lapkričio 4 d.

Kas yra egzoplaneta?

Apie pirmąsias egzoplanetas astronomai pradėjo kalbėti dar XX a. pradžioje. Vis dėlto, įrodyti, regis, labai logišką hipotezę, kad planetos sukasi ne tik apie Saulę, bet ir aplink kitas žvaigždes, ilgai tiesiog nebuvo galimybių. Pirmosios egzoplanetos egzistavimas patvirtintas tik 1992 m. Šiuo metu jau žinome apie 4118 planetas, besisukančias 3063 žvaigždžių sistemose. Daugiausiai jų aptiko kosminis teleskopas Kepler, kuris savo darbą baigė praėjusį lapkritį. 

Tačiau, nors Kepler ir nugulė kosminių aparatų kapinėse, egzoplanetos sėkmingai medžiojamos ir toliau. Pavyzdžiui, naujasis TESS teleskopas planetų dairosi netgi 400 kartų didesniame kosmoso plote negu Kepler. Astronomų pastangos ir atradimai vis labiau masina žmonijos vaizduotę. Šiemet egzoplanetų paieška buvo įvertinta ir Nobelio Fizikos Premija. Michel Mayor ir Didier Queloz apdovanoti už pirmosios egzoplanetos, kurios žvaigždė labai panaši į mūsų Saulę, atradimą 1995 metais.

Ar egzoplanetos reiškia nežemišką gyvybę?

Tiesiogiai dar ne, bet jų egzistavimas tikrai didina tikimybę, kad ji egzistuoja. Ieškodami egzoplanetos, mokslininkai pirmiausiai nustato, ar ji sukasi vadinamojoje gyvybės zonoje. Tai orbita, kuri nuo žvaigždės nutolusi tokiu atstumu, kad vanduo, jeigu tokio yra, joje gali egzistuoti skystu pavidalu. Kitaip tariant, klimatas joje būtų nei per šaltas, nei per karštas. Tai labai svarbu, nes vanduo yra esminė sąlyga gyvybei, kaip mes ją dabar suprantame. 

Taigi gyvybės zona yra pirmasis žingsnis. Bėda ta, kad visos žinomos egzoplanetos yra nesuvokiamai toli nuo Žemės. Pavyzdžiui, kelionė iki artimiausios žinomos egzoplanetos, Proksima b, truktų 50 tūkst. metų.  Dėl to astronomai kuria įvairiausius modelius, kurie padėtų daugiau sužinoti apie jų atmosferą, dydį ir pan. Visgi tik absoliuti mažuma egzoplanetų savo savybėmis yra panašios į Žemę. Skaičiuojama, vien Paukščių Tako galaktikoje yra apie 40 milijardų Žemės dydžio planetų, tad su dabartinėmis galimybėmis šioje gausoje surasti gyvybei tinkamą – labai sudėtingas uždavinys.

Ar kada nukeliausime į egzoplanetą?

Pats geriausias ir patikimiausias būdas įsitikinti, ar kurioje nors egzoplanetoje egzistuoja gyvybė – patiems iki jos nusigauti ir patikrinti. Kada nors gal ir galėsime tai padaryti, bet artimiausiu metu tai, deja, dar tikrai nebus įmanoma. Kosmose atstumai yra tokie milžiniški, kad net ir roboto siuntimas būtų betikslis reikalas – vargu ar jis ten iš vis nukeliautų dar veikiantis, o jeigu ir nukeliautų, pirmosios jo atsiųstos žinios galimai pasiektų Žemę, kurioje žmonių jau nebelikę.

Todėl astronomai ir ieško būdų, kaip egzoplanetas pasiekti kitais būdais. Šiuo metu daugiausiai dėmesio sulaukia misija „Breakthrough Starshot“. Jos metu į Proksima b (ir jos žvaigždės apylinkes) itin galingais lazeriais turėtų būti siunčiami nanozondai. Jie padarytų nuotraukų, kurias jei atsiųstų mokslininkams atgal į Žemę. Tiesa, net ir nepaisant to, kad lazeriu informacija siunčiama itin greitai, „Breakthrough Starshot“ zondų kelionė į vieną pusę užtruktų apie 20 metų, o nuotraukų sulauktumėme po dar tiek pat. Žodžiu, mums belieka apsišarvuoti kantrybe.