Gyvenimo būdas

Stream’inimo platformų karai: ar pakaks pinigų?

2019 lapkričio 27

Lapkritį Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje startavo ilgai laukta ir aptarinėta stream’inimo platforma Disney+. Naujausias Netflix konkurentas jau per pirmąsias veikimo dienas peržengė dešimties milijonų vartotojų ribą ir toliau sėkmingai auga, pamažu plėsdamasis į kitas šalis. Disney+ sėkmė nieko per daug nestebina. Platformos motininė kompanija pastaraisiais metais ne tik dominavo pelningiausių studijų sąrašuose, bet ir vykdė agresyvią plėtrą, vieną po kitos perpirkdama konkurentus. Rezultatas – milžiniški ištekliai bei neįtikėtina originalaus turinio gausa. Tačiau Disney+ atėjo į ypatingai karštą rinką. Joje jau įsitvirtinę Netflix, Prime Video, Hulu (kurią Disney jau irgi spėjo perpirkti), neseniai startavo Apple TV+, apie būsimą HBO Max paskelbė ir garsusis HBO kanalas, savo platformą turi Showtime, CBS, NBC… Paslaugų tiek daug, o turinys taip išsibarstęs, kad visą jį sugaudyti ir nesubankrutuoti vartotojams gali būti per sunku.

Nuo keistos idėjos iki aukso karštinės

Žmonės pakankamai dažnai pamiršta, kad Netflix yra kompanija, galinti pasigirti jau pakankamai ilga gyvavimo istorija. Savo veiklą ji pradėjo dar 1997 m. Žinoma, apie jokį stream’inimą tuomet dar net jokios kalbos negalėjo būti. Pats video formatas internete dar net nelabai egzistavo. Kuo tada Netflix užsiėmė? Jie pristatė gana kontraversišką (ar bent jau daugeliui rimtai neatrodžiusią) idėją – paštu nuomoti pigius, neįspūdingai įpakuotus DVD. Pastarasis formatas tuo metu kaip tik buvo pradėjęs populiarėti ir naujoji kompanija bei pakankamai drąsus jos veiklos modelis greitai pritraukė žmonių dėmesį. Galiausiai 2010–aisiais savo turimą katalogą Netflix perkėlė tiesiai į internetą, o dar po poros metų pristatė ir pirmąjį savo originalų serialą. Kitaip tariant, kompanija video pramogų industriją supurtyti sugebėjo net ne vieną kartą. Efektas buvo toks didelis, kad tradicinė televizija milijonams žmonių ėmė atrodyti esanti beviltiškai pasenusi. Stream’inimas leido kompleksiškesnes ir įvairesnes istorijas pasakoti nepalyginamai patogesne forma. Nieko keisto, kad žiūrovai pradėjo migruoti ten, kur geriau, o likusi industrija – desperatiškai vytis Netflix.

Žaidėjų daugėja

Kaip kad dažniausiai ir nutinka, stream’inimo eros pradžioje dominavo kompanijos, kurios su tradiciniais industrijos žaidėjais turėjo mažai ką bendro. Dešimtmečio viduryje pagrindiniais rinkos lyderiais buvo: Netflix, Hulu ir Amazon Prime Video. Kai kas jau buvo bepradedą skelbti, kad stream’inimo sprogimas baigėsi – situacija nusistovėjo. Vis dėlto, tokios išvados pasirodė esančios gerokai per ankstyvos. Labai greitai vienas po kito pradėjo piltis pranešimai apie būsimas platformas. Pirmieji į žaidimą įsitraukė didieji JAV kanalai, labai ilgai buvę didžiausiais pasaulyje serialų „tiekėjais“, bet staiga pasijutę esantys už borto. Startavo CBS All Access, vienos didžiausių kabelinių televizijų Showtime stream’inimo paslauga, HBO išbandė HBO Now (kitąmet ją pakeis daug tobulesnė HBO Max), kitąmet ir NBC startuos su savąja Peacock. Net ir su filmais bei serialais iki tol nieko bendro neturėjusi Apple pranešė apie originalų turinį kursiančią Apple TV+. Tačiau daugiausiai triukšmo neabejotinai sukėlė būtent didžiausia medijų korporacija pasaulyje Disney, pranešusi apie savo planus paleisti Disney+.

Kodėl Disney+ yra tokia reikšminga?

Kaip jau galėjome įsitikinti, naujų stream’inimo platformų daugiau nei pakankamai. Kodėl būtent Disney+ pritraukia tiek daug dėmesio. Ogi dėl to, kad jau nuo pačių pirmųjų savo gyvavimo dienų ji tapo rimčiausiu Netflix konkurentu. Sunku būtų ir surasti kitą kompaniją, kuri stream’inimo karams būtų pasiruošusi geriau už Disney. Įvairius filmus ir serialus ši kompanija kuria jau kone šimtą metų, tad ji pati turi sukaupusi tiesiog milžinišką katalogą. Be to, pastaraisiais metais korporacija vykdė ypač agresyvią plėtrą ir vieną po kitos pirko kitas dideles studijas. Tai visų pirma buvo Marvel – pelningiausia pastarojo dešimtmečio studija. Taip pat garsieji animatoriai Pixar. Disney nusipirko ir LucasFilms, kartu su jos Žvaigždžių karais, Indiana Jones ir specialiųjų efektų departamentu. Prieš kelis metus buvo perpirkta ir FOX studija su visais jos filmais bei serialais (taip, Simpsonai irgi yra tame sąraše), o paskutiniojoje pasiruošimo stadijoje įsigytos Hulu bei ESPN+ (sportui skirtas kanalas) platformos. Rezultatas – katalogas, kuris nuo pat pirmos dienos pasiruošęs konkuruoti su Netflix, Prime Video ir kitais.

Per daug turinio, per mažai pinigų

Prasidėjusi stream’inimo era daugeliui kėlė teigiamas emocijas. Pagaliau atsirado galimybė vienoje vietoje mėgautis kokybišku ir legaliu turiniu už prieinamą kainą. Visgi nuolat augantis platformų kiekis pagimdė naują (o gal tiksliau kiek pamirštą seną) problemą. Tiek originalus, tiek sindikuojamas turinys taip pasklido po visas įmanomas paslaugas, kad vartotojui paprasčiausiai darosi per sunku susigaudyti ką per kur žiūrėti, ir dar sunkiau už visai tai susimokėti. Sudėkite į vieną Excel’io eilutę mokesčius už kiekvieną platformą ir gausite pakankamai solidžią sumelę. Mokėti mėnesio mokestį platformai, kurios abonentą užsisakėte tik dėl vieno ar dviejų serialų, tiesiog neatrodo racionalu. Tuo labiau, kad visada egzistuoja galimybė tiesiog pamiršti, kad iš viso naudojiesi viena ar kita paslauga. Stream’inimo platformos kuo puikiausiai išnaudoja mūsų FOMO. Kuri nors iš jų pristatė viliojančiai atrodantį serialą? Mes norime jį pamatyti! Tačiau tam reikia mokėti už visą paslaugą. Ne veltui internete jau pradėjo sklandyti labai vykęs juokas: belieka sulaukti, kol kažkas „supakuos“ šias platformas į vieną rinkinį ir iš naujo išras kabelinę televiziją.

Dramblys kambaryje…

Spotify, Apple Music, Deezer ir panašios platformos geriau už bet kokius draudimus ir bausmes išsprendė muzikinio piratavimo problemą. Stream’inimas turėjo tą patį padaryti su video turiniu. Kurį laiką netgi atrodė, kad taip ir nutiks. Kam piratauti abejotino saugumo ir patogumo puslapiuose, jeigu už kelis eurus gali tą patį gauti saugiau, kokybiškiau ir patogiau? Tačiau šis idealistiškas paveikslas pamažu bliūkšta. Kaip tai liūdnai beskambėtų, būtent torrentai vėl tampa ta erdvė, kuri leidžia patogiausiai žiūrėti norimą turinį. Ką visa tai sufleruoja apie stream’inimo ateitį? Platformų kūrimosi bumas neišvengiamai baigsis, o mes pradėsime stebėti procesą, kuris jau senokai vyksta kino industrijoje bei daugelyje kitų sričių – korporatizaciją. Didesni žaidėjai turėtų praryti mažesniuosius (Disney žingsnis perperkant Hulu ir ESPN – pirmosios kregždės), kol galiausiai liksime su 3–4. Ar mums tai bus į naudą? Čia ir yra didžiausias klausimas. Nusistovėjęs Status Quo gali lemti ir kūrybinę, ir kainodarinę stagnaciją, kuri vartotojams nežada nieko gero.