Gyvenimo būdas

Spotify: kaip švedų startuolis pakeitė muzikos industriją?

2019 gegužės 14

2006 m. du jauni švedai tarpusavyje daug diskutavo apie muzikos industrijos, kuri tuo metu išgyveno tikrą suirutę, ateitį. Tokios dalinimosi programos kaip Napster atvėrė savotišką Pandoros skrynią. Muzikos pardavimai krito, piratavimo kiekiai nevažomai augo, o industrijos pelningumas traukėsi. Darėsi akivaizdu, jog ji tiesiog nespėjo prisitaikyti prie interneto amžiaus. Buvo netgi manančių, kad tai beviltiškas reikalas. Visgi minėtasis švedų duetas su tuo nesutiko. Galiausiai pasauliui jie pristatė Spotify. Aplikaciją, kuri iš esmės pakeitė muzikos pasaulį ir mūsų visų klausymo įpročius.  

1.3

Spotify fenomeną suprasti galime tik geriau susipažinę su aplinka, kuri jį pagimdė. Lyginant su šiandienine, ji sunkiai atpažįstama. Visų pirma, leidybinėms kompanijoms ramybės tuomet nedavė nepaliaujamai krentantys albumų pardavimai. Amžiaus pradžioje pasirodžiusi dalinimosi platforma Napster davė pradžią piratavimo bumui. Didžioji žmonių dalis paprasčiausiai nebenorėjo mokėti už muziką. Visa industrija laikėsi ant prisiekusių melomanų, kurie tebepirko kompaktinius diskus bei mp3 įrašus, pečių. Leidybinės kompanijos bandė gelbėtis vieną po kito keldamos ieškinius failų dalinimosi platformoms bei ragindamos griežtinti autorinių teisių kontrolę. Visgi tai buvo beviltiška kova. Iš butelio paleistas Džinas paprasčiausiai nebesutiko būti uždarytas atgal. Čia ir atėjo Daniel Ek ir Martin Lorentzon valanda. Jie buvo įsitikinę, kad internetiniame pasaulyje gali egzistuoti visiems patogus ir legalus būdas atrasti bei klausytis muzikos. Su šia nuostata jie ir pradėjo savo idėjų generavimo procesą.

2.3

Iš pradžių duetas galvojo apie naują keitimosi failais platformą, bet šią idėją atmetė dėl kelių priežasčių. Visų pirma, klausytojams jie norėjo pasiūlyti legalią alternatyvą. Tuo pačiu, įvairūs torrent’ai negalėjo pasiūlyti nei stabilaus greičio, nei juo labiau patikimumo. Spotify kūrėjai buvo įsitikinę, kad piratais žmonės tampa ne iš piktų kėslų, o norėdami klausytis įvairesnės muzikos.  Jų idėja buvo suteikti galimybę sukurti savotišką muzikinę biblioteką, pasiekiamą internete. Patikimai, be jokių lag’ų ar baimių pasigauti virusų. Dabar tai atrodo savaime suprantama, bet 2006 m., kai startuolis tik pradėjo veiklą, tai buvo visiškai nauja idėja. Veiklos dar nebuvo pradėję nei tokie internetiniai radijai kaip Pandora ar iHeartRadio, nei tuo labiau kitos stream’inimo platformos. D. Ek ir M. Lorentzon puikui suprato, kad jų idėja prigis tik tuo atveju, jeigu platforma veiks maksimaliai sklandžiai. Priešingu atveju vartotojai akimirksniu grįš prie torrent’ų. Todėl jie du metus iki oficialaus pasileidimo praleido kruopščiai tobulindami aplikaciją.

3.3

Vos per trejus metus Spotify peržengė milijono vartotojų ribą, dar net nestartavusi JAV. Tapo akivaizdu, kad naujasis modelis prigyja ypač greitai. Prie to neabejotinai prisidėjo ir tai, kad naujus vartojus platforma viliojo Freemium modeliu. Kitaip tariant, naudokitės paslauga nemokamai, tik ištverkite šiek tiek reklamos. Nenorite reklamos? Susimokėkite nelabai didelį mėnesinį mokestį ir dar gausite šiek tiek papildomų funkcijų. Premium Spotify vartotojų dabar jau yra apie 100 milijonų. Visa tai leido leidybinėms kompanijoms iš esmės atsigauti. 2014 m. jų peliningumas pasiekė dugną, o pastaruosius penkerius metus stabiliai auga. Kita vertus, stream’inimas neįtikėtinai demokratizavo muzikos industriją. Net ir maži atlikėjai čia turi puikias galimybes pasiekti klausytojus. Klausytis taip pat galime pačių įvairiausių šalių muzikos. Geriausias pavyzdys – K POP.  Ar prieš 10 metų kas nors galėjo pagalvoti, kad tokios korėjietiškos grupės kaip BTS ar Blackpink tuo pačiu metu turės atitinkamai populiariausią ir antrą pagal populiarumą dainas pasaulyje?

4.3

Nuo kuklių ištakų nedideliame Stokholmo biure Spotify per dešimtmetį nukeliavo labai toli. Dabar tai vienas svarbiausių ne tik muzikos industrijos, bet ir viso interneto žaidėjas, diktuojantis žaidimo taisykles. Ko gero, ryškiausia pastarųjų metų tendencija, kuri tebesitęsia ir dabar, yra vis augančios personalizacijos galimybės. Šalia algoritmo suformuluotų grojaraščių (populiariausių dainų ar geriausių kūrinių iš vieno ar kito dešimtmečio), kuriais dažniausiai naudojasi vidutiniai vartotojai, atsirado daugiau specifinių, labiau orientuotų į nuolat naujų garsų ieškančiuosius. Discover Weekly grojaraštyje rekomendacijos generuojamos atsižvelgiant į vartotojo praėjusios savaitės klausymus, o Release Radar praneša apie galimai aktualius naujus albumus. Ypatingai daug dėmesio metų pabaigoje sulaukia ir savotiška apžvalga, kurioje platforma pateikia įdomiausią statitistiką apie žmogaus klausymosi įpročius, labiausiai mėgtą muziką bei primena tai, ką galbūt netyčia praleidote. Tokių personalizuotų sprendimų ateityje turėtumėme matyti tik dar daugiau.

5.3

Nepaisant visų pasiekimų, Spotify tebeturi ir rimtų iššūkių. Nors ir labai populiarus, jis vis dar neneša pelno, todėl tai neabejotinai bus vienas svarbiausių kompanijos uždavinių. Tuo pačiu platforma nuolat susilaukia priekaištų dėl menko atlyginimo muzikantams. Abi problemas Spotify stengiasi išspręsti pamažu tapdama vieta, kurioje vartotojas gali rasti visas su klausymu susijusias paslaugas. Čia jau galima įsigyti vinilinių įrašų, o, greičiausiai, gana greitai tą patį bus galima padaryti ir su kita atributika ar netgi koncertų bilietais. Be to, Spotify vis daugiau dėmesio skiria podcast’ams. Praėjusiais metais netgi buvo įsigyta pora tokių platformų. Nenustebkite, jeigu toks pats likimas ištiks ir kažką iš mažesnių Spotify konkurentų. Pavyzdžiui, apie Soundcloud perpirkimą garsiai kalbama jau gana ilgai. Ar visos šios investicijos neturės įtakos tai kainai, kurią šiuo metu mokame? Kol kas kompanija apie tokius planus nėra pranešusi, o pats sprendimas, ko gero, priklausys nuo to, kiek sėkmingi bus kiti žingsniai. Tačiau galime būti tikri, kad Spotify paslaugų spektras tik plėsis, o jos bus vis geriau pritaikytos mūsų asmeniniams poreikiams.