Inovacijos

SpaceX skris į Mėnulį. Ką mes ten veiksime?

2019 rugsėjo 21

Rugpjūčio 27–oji buvo įsimintina diena žinomiausiam šių dienų inovatoriui ir drąsių idėjų autoriui Elonui Muskui. Į viršų pirmą kartą pakilo ir po minutės skrydžio sėkmingai nusileido jo kompanijos SpaceX šiuo metu vystoma daugkartinio naudojimo Starhopper raketa. Kodėl tai taip svarbu? SpaceX kelis pastaruosius metus ypatingai reikšmingai prisideda prie skrydžių į kosmosą progreso. Visų pirma, vystydama pigias, daugkartinio naudojimo technologijas. Visgi kompanijos įkūrėjas visada turėjo gerokai ambicingesnių planų. Pavyzdžiui, nukeliauti iki Mėnulio ir įkurti jame nuolatinę bazę. SpaceX Starhopper kaip tik yra vienas pirmųjų žingsnių link šio tikslo. Tačiau kodėl mums išvis verta svajoti apie Mėnulį? Kas ten mūsų lauktų ir ką jame veiktumėme?

Šiemet žmonija atšventė ypatingai reikšmingą jubiliejų – penkiasdešimtąsias nusileidimo Mėnulyje metines. Pirmojo ant jo vaikščiojusio žmogaus – Neil’o Armstrong’o – tuomet ištarti žodžiai apie tai, kad „tai mažas žingsnelis žmogui, bet milžiniškas žmonijai“, buvo be galo teisingi. Nusileidimą Mėnulyje iš tikrųjų galime drąsiai vadinti vienu įspūdingiausių pasiekimų mokslo ir inžinerijos istorijoje. Tiesą sakant, jis toks įspūdingas, kad iki šiol netrūksta žmonių, kurie paprasčiausiai juo netiki bei kuria įvairias sąmokslo teorijas. Aišku, čia reikėtų pastebėti, jog jeigu joks nusileidimas nebūtų įvykęs, SSRS apie tai būtų tuoj pat ištrimitavę, tad… Per ketverius metus Mėnulyje iš viso pabuvojo šešios ekspedicijos ir dvylika astronautų (turėjo būti keturiolika, bet Apollo 13 ištiko katastrofa, vėliau virtusi to paties pavadinimo filmu). Jų metu, regis, nuveikta pakankamai nemažai: nusileista skirtingose palydovo vietose, paimta uolienų mėginių, iki soties prisifotografuota ir tiesiog sukaupta daugybė informacijos.

Visgi po 1972 m. kelionės į Mėnulį liovėsi. Viena vertus, atėjo neišvengiama kosminių lenktynių pabaiga. SSRS irgi turėjo savo Apollo programos analogą. Netgi buvo numatyta ir kas taps pirmuoju žmogumi Mėnulyje. Tai turėjo būti Aleksėjus Leonovas, į istoriją įsirašęs ir kaip pirmasis, išėjęs į atvirą kosmosą. Visgi įvairios bėdos lėmė atsilikimą nuo JAV, o pastarosios sėkmė vėliau tiesiog nubraukė visą suinteresuotumą dirbti toliau. Savo ruožtu, amerikiečiai irgi nebeteko motyvacijos taip smarkiai stengtis. NASA sutelkė dėmesį į kitokio pobūdžio misijas. Tačiau ne ką mažiau svarbus buvo ir piniginis klausimas. Nieko nenustebinsime pastebėdami, kad misijos į Mėnulį buvo beprotiškai brangus malonumas. Kol tebevyko kosminės lenktynės tarp komunizmo ir kapitalizmo, besivaržančios pusės mielai metė milijardus į būtiniausius tyrimus, bet po nusileidimo Mėnulyje paprasčiausiai nebeliko aiškaus „kito logiško tikslo“. Būtent finansavimo srautų susitraukimas ir buvo ta priežastis, kodėl kosminiai tyrinėjimai po septintojo dešimtmečio kiek sulėtėjo. Progresas tebevyko, bet toli gražu nebe tokiais šuoliais. Kas pasikeitė dabar?

XXI amžiuje mes turime progą stebėti naujas kosmines lenktynes. Tik šįkart jos jau atrodo visai kitaip nei Šaltojo karo metais. Kosminius tikslus sau kelti pradėjo ne kas kitas, o privatus verslas. Gal iš pradžių tai ir atrodė gana keistai, bet, geriau pamąsčius, tai visiškai nestebina. Viena vertus, didžiulės korporacijos tikrai disponuoja tokiems tyrimams reikalingais resursais. Tačiau dar svarbiau tai, kad jos turi ypatingai daug kompetencijų inžinerijoje. Būtent verslas juk pasiima mokslininkų sukurtus prototipus ir dirba su jais tol, kol šie tampa maksimaliai efektyvūs, patikimi ir pigūs. Privačios kompanijos jau senokai veikia kosminių tyrimų srityje, gamindamos įvairius raketų, palydovų komponentus. Tačiau tokie milijardieriai kaip Elon Musk ar Jeff Bezos tuo apsiriboti neketino. Jų įkurtos SpaceX bei Blue Origin pačios siekia sukurti savo skrydžių programas. Be abejo, toliausiai čia pažengusi SpaceX. Jų tikslas nuo pat pradžių buvo daugkartinio naudojimo raketa, gerokai sumažinsianti skrydžių kaštus. SpaceX sėkmingai naudoja raketas Falcon, o dabar testuoja ir dar ambicingesnę Starhopper, kuri turėtų padėti įgyvendinti E. Musko svajonę – pasiekti Mėnulį.

E. Muskas viešai deklaruoja ypatingai ambicingą tikslą – 2023 m. surengti ekspediciją, kurios metu raketa su žmonių įgula apskrietų aplink Mėnulį. Priminsime, kad pati NASA ketina 2024 m., po penkių dešimtmečių pertraukos, jame vėl išlaipinti savo astronautus. Taigi vos per du veikimo dešimtmečius SpaceX ketina beveik pavyti pačią NASA. Kaip privačiam verslui tai gali pavykti? Visų pirma, jeigu NASA vienu metu vysto daugybę projektų, tai SpaceX gali susikoncentruoti į kelis tikslus, kurių svarbiausias – daugkartinio naudojimo skrydžio technologijų tobulinimas. Jo kompanija siekė nuo pačių pradžių ir nuveikė labai daug. Žema Falcon raketų kaina padarė milžinišką įtaką kosminių krovinių gabenimo rinkai, pastebimai sumažindama jos kaštus. Su Starhopper būtų skrendama dar toliau ir, o tai visų svarbiausia, su žmonėmis. SpaceX viltis deda į naujos kartos Raptor variklį, kuris naudoja daug lengvesnį kurą iš metano ir skysto deguonies. Tai leistų Starhopper ne tik skristi toliau, bet būti daug mobilesniam, lengviau valdomam ir universaliam nei iki šiol naudojami aparatai.

Verslo dėka skrydžiai į kosmosą iš tiesų pinga. Tačiau kodėl mes visgi veržiamės į tą Mėnulį? Nejaugi ten kažką pametėme? Panašu, kad tikslas yra nuolatinė kolonizacija. Ankstesnės ekspedicijos ir kiti sukaupti duomenys rodo, kad Mėnulyje esama didelių vandens atsargų, o, kaip žinia, vanduo gali būtų sėkmingai konvertuojamas į raketų kurą. Čia ir prasideda visas smagumas. Kuro gamykla Mėnulyje yra neįtikėtinai patraukli idėja. Skrydžiams iš Žemės, kuri turi stiprią gravitaciją ir tankią atmosferą, reikia siaubingai daug kuro ir galingų raketų. Tuo tarpu Mėnulis neturi atmosferos ir pasižymi menka gravitacija, todėl pakilti nuo jo būtų nepalyginamai paprasčiau. Mūsų palydovas galėtų tapti savotiška tarpine stotele, iš kurios būtų keliaujama toliau. Tai iš esmės pakeistų žaidimo taisykles. Marsas, asteroidų žiedas ar netgi dar tolimesnis kosmosas staiga taptų nepalyginamai lengviau pasiekiamas. Galbūt Mėnulyje slepiasi ir daugybė neatrastų išteklių. Kitaip tariant, nuolatinė bazė Mėnulyje pradėtų visiškai naują kosminį amžių, pilną dabar dar sunkiai suvokiamų galimybių. Ir visa tai – gerokai arčiau, nei manome.