Gyvenimo būdas

Kodėl socialiniuose tinkluose taip lengva įsižeisti?

2019 rugsėjo 5

Jeigu kada nors socialiniuose tinkluose įsijungėte į, arba (neduok Dieve!) iniciavote diskusiją, ko gero, jums net nereikia sakyti, kad tokie pokalbiai ten tiesiog žaibiškai praranda bet kokią kontrolę ir nukeliauja į tokias tamsias teritorijas, kokių niekas net nesitiki. Įžeisti ką nors socialiniuose tinkluose be galo paprasta. Kartais gali netgi pasirodyti, jog kai kurie žmonės kone specialiai naršo po juos, ieškodami progos kitiems paaiškinti, kokie šie užgaulūs, netolerantiški ir blogi. Sociologai ir psichologai šį fenomeną jau senokai pastebėjo ir jo tyrinėjimams paaukojo daugybę valandų. Tad kurgi ta jautrumo priežastis? Pasirodo, jų yra ne viena. Viena vertus, pačios socialinės medijos skatina dramą, mat informacijos jūroje akis kliūna tik už skambių ir jautrių dalykų. Tuo pačiu jos suformavo ir savotiškas gentis, kovojančias viena su kita.

_-44

Turbūt tai tik sutapimas, bet tai, kaip mes naršome socialiniuose tinkluose, labai primena seną ir patikrintą psichologų metodą matuoti žmonių gebėjimą sutelkti savo dėmesį – ypatingai aukštu greičiu pateikti jiems nepertraukiamą srautą žodžių ir paprašyti pranešti, kai jie pastebės iš anksto sutartą. Šią užduotį dauguma žmonių atlieka labai sėkmingai, bet toks testas iš tikrųjų yra tyrėjų klasta. Tikrasis jų tikslas yra išsiaiškinti, kaip žmonės į tą patį žodį, kurio taip atidžiai ieškojo pirmą kartą, reaguoja pamatę jį antrą kartą, kai jau ieško kito. Pasirodo, žmogaus smegenys jo net neidentifikuoja, mat yra pernelyg užsiėmusios naujo žodžio paieškomis. Labai panašiai mes elgiamės ir socialiniuose tinkluose. Vidutinis žmogus juose kiekvieną dieną „nuscrollina“ apie šimtą metrų, todėl didžiosios dalies informacijos iš esmės net nepastebi. Kitaip tariant, per srautą mes keliaujame taip greitai, kad mūsų skubėjimą gali pertraukti ir dėmesį pavergti tik kažkas labai ypatingo, rėkiančio, emocionalaus, o dėl jo kovojantieji turi imtis vis drastiškesnių priemonių.

_2-64

Tiesa, minėtojo eksperimento metu pastebėta viena išimtis. Mes visada atkreipsime dėmesį į vieną ar kitą žodį, jeigu šis mums turi kokią nors emocinę reikšmę. Kartais jie būna tokie svarbūs, kad juos pastebėsime net ir tuo atveju, jeigu tuo metu darysime kažką kito, o žodį pamatysime tik periferiškai. Pasitelkiant internetinę terminologiją, galima paprasčiausiai sakyti, kad mes esame lengvai įžeidžiami. Kas labiausiai paveikia mūsų moralines stygas? Pasirodo, tai yra vadinamieji „moraliniai“, „emociniai“ bei „moraliniai–emociniai žodžiai“. Kas patenka į šias kategorijas? Tai galėtų būti „nusikalstamas“, „teisingas“, „atleidimas“, „baimė“, „meilė“, „ašaros“, „smurtas“, „pagarba“, „neapykanta“ ir panašūs. Grupė JAV psichoanalitikų netgi atliko tyrimą, kurio metu tiriamiesiems pateikė srautą Twitter’io statusų analogų bei stebėjo, į kuriuos iš jų žmonės sureaguoja. Paaiškėjo, kad būtent tos frazės, kuriose būta minėtojo pobūdžio žodžių, efektyviausiai patraukdavo tiriamųjų dėmesį.

_3-65

O ką mes dažniausiai like’iname, komentuojame ir kuo dalijamės? Tai paprastai kaip tik ir būna įrašai su stipriu emociniu užtaisu, deklaruojantys tam tikrą moralinę ar politinę poziciją. Bėda ta, kad socialiniuose tinkluose žmonės dažniausiai susiburia į savotiškas gentis, kuriose vieningai formuoja savo nuomones. Turbūt visi esame girdėję sąvoką „socialinis burbulas“ ir gal net esame patyrę tą nelabai malonų jausmą, kai jis staiga ima ir sprogsta. Tai puikus pavyzdys, kaip kartais mes pasiduodame iliuzijai, jog visas pasaulis galvoja taip pat, kaip mes ir mūsų draugai. Amerikiečių socialinis psichologas Jonathan Haidt netgi pastebi, kad pats buvimas „socialiniame burbule“ mus skatina būti dar aršesniais kitaip mąstantiems. Anot jo, kai žmogus priklauso vienai ar kitai grupei, kitų jos narių pripažinimas bei palaikymas tampa tiesiog gyvybiškai svarbiu. Ir jeigu ta grupė dar vertina gebėjimą pasijuokti ar pasipiktinti konkuruojančia grupe, didžiausio palaikymo sulaukia tie, kurie juoktis ir piktintis gali įdomiausiai.

_4-60

Visgi tas nepertraukiamas buvimas socialiniame burbule turi ir neigiamos įtakos mūsų emocinei sveikatai. Nuolat būnant tarp tų pačių idėjų mes prarandame gebėjimą adekvačiai reaguoti į mums neįprastas nuomones ir netgi imame demonizuoti jas reiškiančius žmones. Ypač jeigu aplink netrūksta žmonių, kurie, užuot padėję tvarkytis su savo emocijomis, jas netgi stiprina. Įsivaizduokite tokią situaciją. Vieną dieną jūs užstringate lifte. Jame tvanku, ankšta, su kiekviena prabėgiančia minute jūs jaučiatės vis labiau įkalinti. Galų gale, praėjus kokiai valandai, jus išlaisvina, bet vis tiek jaučiatės šiek tiek sutraumuoti. Kilti liftu visai nebesinori. Prisiartinus prie jo, jums ima prakaituoti delnai, apima nerimas. Kaip tvarkytis su tokia problema? Kas bus, jeigu jūsų draugai, žinodami apie tokią baimę, ims jus saugoti nuo liftų, t.y., prisiartinus prie jo ims patys nerimauti ir stengtis jus kuo greičiau patraukti šalin? Teisingai, jūsų baimė tik augs. Problemą išspręstų tik tiesioginė akistata su tuo, ko bijai. Kitaip tariant, savanoriškas įlipimas į liftą ir palaipsnis supratimas, kad incidentas buvo visiškai netipinis, o bijoti nėra ko.

_5-57

Galbūt, patys dar to iki galo nesuprasdami, jūs ir patys esate tarp tų socialinių tinklų vartotojų, kurie į viską žiūri pernelyg rimtai – per greitai įsižeidžia ir užsiplieskia, per smarkiai piktinasi, per aršiai kovoja. Pirmasis žingsnis, kurį reikėtų padaryti, tai problemos atpažinimas. Paklauskite savęs, kaip dažnai patiriate šias emocijas:

  • Naršydami dažnai patiriate neigiamas emocijas;
  • Labai jaudinatės, ką kiti galvoja apie jūsų įrašus;
  • Jaudinatės, kad žmonės ignoruos jūsų įrašus;
  • Naršydami lyginatės su kitais;
  • Dažnai jaučiate pavydą, kad kiti, anot socialinių tinklų, gyvena daug įdomiau už jus;
  • Dažnai pykstate dėl įrašų, kurie jums atrodo neteisingi, kvaili ir t.t.;
  • Naršydami fiziškai jaučiate stresą ir nerimą;
  • Kitų žmonių įrašus ar net tai, kad jie „nepalaikino“ jūsų įrašo priimate asmeniškai;
  • Naršymas jums kelia neigiamas emocijas, bet vis tiek naršote toliau;
  • Apie tai, ką pamatėtė socialiniuose tinkluose, galvojate ir nuo jų atsijungę.

Jeigu šiame aprašyme atpažįstate daug savęs, galbūt atėjo metas atidžiai pergalvoti savo santykį su socialiniais tinklais.