Verslas

Skaitmeninės revoliucijos pamokos. Trečia dalis: kaip „Netflix“ sėkmingai pasinaudojo skaitmenine revoliucija?

2020 gegužės 13

Po dviejų pamokančių nesėkmės istorijų apie „Kodak“ ir „Nokia“, laikas gerai istorijai. Ir ši yra apie tai, kodėl informacinių technologijų žmonės turėtų sėdėti valdyboje, CEO dešinėje, kurti produktus ir paslaugas.

Tai istorija apie „Netflix“, kuri numatė, ką gali technologijos ir tų įžvalgų nepadėjo į stalčių, o dirbo nuosekliai ir nebijojo transformuoti savo verslo, kai technologijos pasiekė brandą.

Nuo ko prasidėjo „Netflix“ istorija?

„Strategy+business“ autoriai pateikia jos istoriją. 1997 metais Reedo Hastingso įkurtas „Netflix“ konkuravo su tuo metu JAV rinkoje dominuojančiu „Blockbuster Video“, valdančiu visą tinklą DVD nuomos punktų, kuris modelis buvo grįstas mokesčiais už kiekvieną išnuomotą DVD ir taikant papildomus mokesčius už grąžinimą po termino.

„Netflix“ pasiūlė mėnesinį mokestį, jokio grąžinimo termino, DVD išsiųsdavo paštu ir, dar daugiau – pradėjo taikyti CRM: pagal pasirinktus DVD klientams pasiūlydavo nuomotis kitus, kurie galėtų atitikti jų skonį (tai išliko iki šiol).

„Netflix“ skaitmeninės revoliucijos aušroje

„Blockbuster Video“ nekrito iškart – prarado kelis procentus savo pajamų. Tačiau kai „Netflix“ įžengė į antrąjį revoliucijos etapą ir 2007 pasiūlė filmų transliavimo internetu prenumeratą, „Blockbuster“ dar mėgino siūlyti papildomas paslaugas (ledinukų ir spragėsių) savo fiziniuose nuomos punktuose, tačiau dėl jų fiksuotų sąnaudų, „Blockbuster“ nebegalėjo konkuruoti su kur kas mažesnėmis „Netflix“ sąnaudomis. 2010 metais „Blockbuster“ inicijavo bankroto procedūrą.

Tuo metu didžioji dauguma „Netflix“ klientų, prenumeravusių DVD paštu, perėjo prie naujos paslaugos. „Netflix“ pradėjo konkuruoti su kabelinėmis televizijomis, o vėliau – pradėjo valgyti ir filmų studijų pyragą, pradėjusi kurti ir leisti savo filmus bei serialus.

Kaip „Netflix“ išnaudojo revoliuciją savo naudai?

Svarbus ir kitas aspektas. „Netflix“ įkūrėjas R. Hastingsas numatė interneto transliacijų galimybes nuo pradžių, tik suprato, kad technologijos dar nepasiekusios brandos. Todėl jo taikytas prenumeratos modelis, pirmosios revoliucijos esmė, buvo ne tik skirtas konkurencijai trumpuoju laikotarpiu, bet įsitvirtinimui rinkoje laukiant, kol technologijos pasivys.

Tą gerai iliustruoja jo 2005 metais pasakyta citata interviu „Inc.“ žurnalui: „DVD sudarys didelę pelno dalį artimiausiu metu. „Netflix“ dominuos dar dešimtmetį šioje rinkoje. Tačiau ateina filmų internetu epocha ir kažkuriuo metu tai taps dideliu verslu.Mes pradėjome investuoti 1-2 proc. pajamų kasmet į atsisiuntimų verslą. Manau, kad tai labai įdomus dalykas, nes tai padės drastiškai sumažinti mūsų pašto išlaidas. Mes norime būti pasiruošę tam momentui, kai filmai bus pradėti siųsti internetu. Todėl ir kompanija vadinasi „Netflix“, o ne „DVD-by-Mail“.

Žinoma, jis pridūrė dar, kad jo taikinyje nuo pat pradžių buvo ir turinio kūrimas, o HBO jis matė kaip pavyzdį.

„Netflix“ istorijos pamokos šiuolaikiniam verslui

Iš čia yra netgi trys pamokos. Pirma, revoliucija, net ir pasiūlius tinkamą ir rinkai priimtiną modelį, gerą technologiją, neįvyksta staiga – reikia laiko. Tiesa, skaitmeninėje erdvėje tai vyksta greičiau.

Antra, kartais geram verslo modeliui reikia sulaukti tinkamos technologijos – kol ji subręs. Todėl skaitmeninės ekonomikos eroje IT turi būti ne palaikančioji veikla, bet inovacijas kartu su marketingu, produktų ir verslo plėtra kuriančioji veikla.

Trečia, nebijoti sugriauti savo esamo verslo modelio tam, kad pastatytum naują – geresnį, plačiau apimantį.