2019–ieji pamažu artėja prie pabaigos. Tai buvo dar vieni metai, pilni naujų prietaisų, proveržių bei šiokių tokių sukrėtimų. Gruodis – puiki proga pažvelgti šiek tiek atgal ir išskirti pačias ryškiausias ir būdingiausias tendencijas, kurias galėjome stebėti per praėjusius metus, o gal netgi ir išskirti įvykius, užduosiančius toną tolimesniam technologijų vystymuisi. Taigi, kas buvo būdingiausia 2019–iesiems? Ko gero, juos prisiminsime dėl padidinto didžiųjų technologijų kompanijų dėmesio privatumo klausimams, pirmųjų bandymų diegiant 5G ryšį, vis labiau besitrinančių ribų tarp skirtingų prietaisų formatų, toliau besiplečiančio daiktų interneto bei vis protingėjančio Dirbtinio intelekto. Ką šios tendencijos reiškia tolesnei technologijų evoliucijai?
Suaktyvėjusi diskusija apie privatumą
Didžiosios technologijų kompanijos šiemet pagaliau visu smarkumu ėmė reaguoti į su duomenų saugumu ir privatumu susijusius klausimus. Į juos dėmesį atkreipti jau seniai skatino tiek visuomenė, tiek politinės institucijos, ir panašu, kad 2019–ieji šioje srityje žymi tam tikrą lūžį. Apple savo vartotojams pristatė iš esmės atnaujintą Apple ID funkcionalumą. Žadama, kad jo dėka žmogus galės tiesiog ištrinti savo skaitmeninius pėdsakus. Neatsilikti stengiasi ir socialinių tinklų gigantas Facebook. Pats Mark’as Zuckerberg’as kovą išplatino oficialų manifestą, kuriame pabandė nupiešti Facebook ateitį. Vizija aiški – bus judama link kuo didesnio privatumo, tinklo viduje vis daugiau dėmesio skiriant uždaroms grupėms, o Messenger’yje diegiant šifruotas, pranykstančias žinutes. Panašų efektą turėtų turėti ir naujoji Instagram Threads aplikacija. Jos tikslas taip pat yra paskatinti socialinio tinklo vartotojus burtis į nedideles uždaras draugų bei bendraminčių bendruomenes. Tokiuose kanaluose publikuojamas turinys taip pat išnyksta be pėdsakų.
Nykstanti riba tarp prietaisų
Labai gali būti, kad ateityje 2019–uosius prisiminsime kaip metus, kai prasidėjo lankstomų telefonų era. Apie juos šiemet iš tikrųjų kalbėta labai daug. Karštinė prasidėjo nuo Samsung Galaxy Fold. Būtent korėjiečių gamintojas tapo pirmuoju dideliu vardu, rinkai pristačiusiu tokio tipo telefoną. Jo startas, buvo gana komplikuotas ir problematiškas, bet prietaisas dabar sėkmingai pardavinėjamas jau kelis mėnesius. Apžvalgininkai pastebi, kad, nepaisant visų trūkumų, kurie pirmojoje telefono kartoje, ko gero, tiesiog yra neišvengiami, pati koncepcija yra tikrai daug žadanti. Tai patvirtina ir kitų gamintojų bandymai vytis Samsung. Savo ne visai lankstomą (o tiesiog dviejų ekranų) telefoną pristatė LG, Huawei Kinijoje jau pardavinėja Huawei Mate X, visai neseniai Motorola pademonstravo savo vertikalų Motorola Razr. Tokio modelio prototipą anonsuojančius video yra parodžiusi ir Xiaomi. Galų gale, Microsoft kitąmet pradės prekiauti savo Surface Duo. Visi šie prietaisai dažnai trina ribas tarp telefono ir planšetės, bei verčia galvoti apie gerokai įvairesnę telefonų ateitį. Kitąmet šioje srityje belieka laukti dar daugiau inovacijų.
5G bandymai
Dar viena tendencija, šiemet sulaukusi didžiulio žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimo – tai prasidėjęs 5G tinklo kūrimo procesas. Apie naująjį ryšio formatą, tikriausiai, jau esate nemažai girdėję ir puikiai žinote, kad jis žada dešimtimis kartų išaugusius interneto greičius, bei iki sunkiai suvokiamo minimumo sutrumpėsiantį delsos laiką. Visgi ne viskas taip paprasta. 5G signalai perduodami trumpesnėmis nei 800 Mhz ilgio bangomis. Viena vertus, jos sklinda daug greičiau už tas, kurios naudojamos 4G, bet tuo pačiu jos ir gerokai jautresnės įvairioms kelyje pasitaikančioms kliūtims. Pavyzdžiui, net ir keli paprasti pastatai pastebimai sumažina jų skvarbą. Visa tai reiškia, kad mobiliojo ryšio operatoriai turės investuoti labai daug piniginių ir laiko išteklių į reikiamos infrastruktūros kūrimą. Šis ilgas procesas jau prasidėjo šiemet. Jungtinėse Valstijose jau veikia „5G miesteliai“. Naująjį ryšio formato pamažu testuoja ir Tele2. Pirmieji rezultatai daug žadantys. Interneto greičiai šiose zonose siekia apie 1,5 Gbit/s. Progresas tęsis ir kitąmet. Manoma, kad didžiajai daliai vartotojų 5G bus prieinamas 2021-2022 m.
Prenumeratų modelio plėtra
Stream’inimo era toliau labai akivaizdžiai veikia tai, kaip mes laikome ir naudojame įvairius duomenis. Mes vis rečiau renkamės ką nors turėti (tiek fizine, tiek skaitmenine forma). Interneto greitis ir skvarba pasiekė tokį lygį, kad turinį patogiai vartoti galime ir prisijungus prie tinklo. Tai daro tiesioginę įtaką kabelinės televizijos įrangos pardavimams. Jeigu 2015 m. būdavo parduodama dvigubai daugiau jos vienetų nei naujų stream’inimo platformų prenumeratų, tai dabar ši proporcija jau baigia susilyginti. Tendencija dar ryškesnė fiziniuose muzikos, filmų, serialų pardavimuose. Stream’inimas juos lenkia jau trigubai. Auga ir išmaniųjų televizorių, palaikančių stream’inimo funkciją, pardavimai. Taigi, artėjame prie pasaulio, kuriame turinio nelabai kas kaupia. Beje, prenumeratų modelis, panašu, jau persikelia ir į aplikacijų rinką. Apple vartotojams pristatė Apple Arcade – žaidimų paslaugą už mėnesinį mokesį. Google žengė dar toliau. Jų Google Play Pass leis tokiu pačiu modeliu įsigyti ne tik žaidimus, bet ir kitas programėles.
Žaidimai – pelningiausia medija
Vis dar nenorite rimtai žiūrėti į kompiuterinius bei mobiliuosius žaidimus? 2019–ieji buvo dar vieni reikšmingi metai šiai industrijai. Jos bendros pajamos pirmą kartą peržengė 150 mlrd. dolerių ribą. Tai beveik tiek pat kiek televizijos ir stream’inimo, filmų ir muzikos industrijos kartu sudėjus. Ir ši kreivė kyla tik aukštyn. Jau pranešta, kad kitų metų gruodį pasirodys naujos kartos Play Station 5 konsolė. Logiška būtų tikėtis, kad panašiu metu sulauksime ir naujo Xbox. Taigi galime tikėtis dar vieno industrijos šuolio aukštyn. Dar vienas svarbus aspektas – šiemet toliau sėkmingai augę Virtualiosios realybės sistemų pardavimai. Jų kaina pamažu artėja prie prieinamos eiliniams vartotojams. Skaičiuojama, kad Jungtinėse Valstijose tokias sistemas rastumėme 15 proc. visų namų. Dar spartesnę šios technologijos plėtrą žada minėtojo 5G ryšio standarto pritaikymas. Jo dėka Virtualioji realybė turėtų veikti patikimiau, efektyviau, greičiau ir bus taikoma vis plačiau.
