Inovacijos

Kosminė odisėja 2018. Patys ryškiausi atradimai

2019 sausio 24

Skęstant kasdienybės rutinoje, labai paprasta pamiršti kartais pakelti galvą aukštyn. Apie tai, kas vyksta danguje, deja, susimąstome retai. Laimei, tuo aktyviai užsiima mokslininkai. 2018-ieji jiems buvo itin produktyvus. Pernai įvyko net keli reikšmingi proveržiai, dar labiau praplėsiantys mūsų supratimą apie kosmosą. Astronomų pergales susumuoja Goda Raibytė.

Kosminė-odisėja-2018.-Patys-ryškiausi-atradimai-antrastes1 

Marsas pernai žiniasklaidos antraštėse atsirasdavo labai dažnai. Pasaulio gyventojus masino  tiek visą planetą dengusios audros, tiek naujos misijos, tiek atrasti milžiniški polediniai ežerai.

Mars InSight nusileidimas

Lapkričio 26 d. Marsą pasiekė kosminis robotas–kurmis InSight. Zondo užduotis – įsikasti 5 metrus ir pasiekti gilesnius Marso paviršiaus sluoksnius. Tai bus giliausias žmonijos gręžinys kitoje planetoje. InSight stebės Marso seisminį aktyvumą, vidinę temperatūrą, tirs, ar Marsas vis dar yra pakankamai šiltas, kad gilesniuose sluoksniuose galėtų turėti skysto vandens kišenių. Gauti duomenys turėti padėti geriau suprasti, kaip formuojasi planetos.

Polediniai Marso ežerai

Marsas iš tikrųjų yra daug „šlapesnis“, nei galėtume pamanyti. Tai įrodinėja vienas po kito daromi atradimai. Vienas ryškiausių – pernai po ledo sluoksniu rastas 20 km pločio skysto vandens ežeras.

Organinės molekulės Marso paviršiuje

Hipotezes apie tai, kad Marsas kažkada buvo gerokai gyvesnė planeta, patvirtina ir dar vienas atradimas, padarytas negiliame jos paviršiuje – organinės molekulės bei metanas.

Kosminė-odisėja-2018.-Patys-ryškiausi-atradimai-antrastes2

Žmonija turi jau du du aparatus, kurie skrieja už Saulės sistemos ribų! 2012 m. ją paliko Voyager 1, o dabar pernai tai padarė ir Voyager 2. Dar įspūdingiau tai, kad jeigu Voyager 1 dabar yra panašesnis į kosminį akmenį, tai Voyager 2 vis dar veikia ir mokslininkams kasdien siunčia linkėjimus iš tolimojo kosmoso. Abu aparatai dar yra savotiški žmonijos ambasadoriai, kurie amžinai skries kosmosu.

Kosminė-odisėja-2018.-Patys-ryškiausi-atradimai-antrastes3 

Pernai duotas startas net kelioms reikšmingoms kosminėms misijoms.

 Parker Solar Probe

Parker Solar Prope yra greičiausias erdvėlaivis istorijojo. Jo užduotis – priartėti prie Saulės vos per 6 mln. km. Taip arti jos dar nėra priskriejęs joks žmonių kurtas aparatas

TESS

Egzoplanetų medžiotojas TESS savo misiją pradėjo balandžio mėnesį ir mokslininkams jau siunčia pirmuosius duomenis. Tikimasi, kad TESS atras apie 20 000 naujų egzoplanetų.

OSIRIS-REx

NASA robotui OSIRIS-Rex teko įspūdinga užduotis – susitikti su asteroidu 101955 Bennu. Įveikęs 122 milijonus kilometrų, jis tai sėkmingai padarė ir netgi pranešė apie molinguose Bennu mineraluose aptikta vandenį.

BepiColombo

Europos Kosmoso Agenturos (ESA) zondas BepiColombo pradėjo savo 7 metų kelionę į Merkurijų. Ambicingos misijos metu bus renkami duomenys apie Merkurijaus magnetinį lauką, jo paviršiaus ir vidaus struktūrą.

Kosminė-odisėja-2018.-Patys-ryškiausi-atradimai-antrastes4

Neutrinai – tai elementariosios dalelės, dažnai vadinamos „dalelėmis-vaiduokliais”. Jos itin silpnai sąveikauja su aplinka, todėl jas ypatingai sunku aptikti. Visgi didžiausios pasaulyje neutrinų observatorijos IceCube mokslininkams pavyko vieną iš jų pagauti.

Neutrinas iki mūsų keliavo net 4 mlrd. metų. Bet tai svarbu ne tik dėl to. Pirmą kartą istorijoje mokslininkams pavyko atsekti ir didelės energijos astrofizikinio neutrino šaltinį. Šis atradimas mokslininkams atvers visiškai naują langą į Visatos pažinimą.

Kosminė-odisėja-2018.-Patys-ryškiausi-atradimai-antrastes5 

Elon Musk valdoma SpaceX pernai padirbėjo iš peties.

„Falcon Heavy“ paleidimas

Kompanija sėkmingai paleido Falcon Heavy – galingiausią veikiančią raketą pasaulyje. Ką tai reiškia? Ateityje ji turėtų saugiai skraidinti žmones į Mėnulį ir Marsą. Falcon Heavy dramatiškai sumažina ir skrydžių į kosmosą kainas. vienas naujosios raketos skrydis kainavo apie 90 mln. dolerių. Palyginimui vienas dabar dažniausiai naudojamos „Delta IV“ paleidimas atsieina 350 mln. dolerių.

Pirmasis BFR keleivis

SpaceX pernai taip pat paskelbė, kad japonų milijardierius Yusaku Maezawa taps pirmuoju raketos BFR keleiviu skrydyje aplink Mėnulį. Kodėl tai gerai? Kosmoso turizmo ateitis priklauso privačiam sektoriui. Pelną jis galės skirti tolimesniems tyrimams. Skrydis numatomas 2023 m. Ilgai lauktas, bet vis dar neįgyvendinto kosmoso turizmas jau čia pat.

Kosminė-odisėja-2018.-Patys-ryškiausi-atradimai-antrastes6

Kas galėjo pamanyti, kad vienais svarbiausių taškų nežemiškos gyvybės paieškose taps lediniai didžiųjų Saulės sistemos planetų-gigantų palydovai. Ilgai manyta, kad Jupiteris ir Saturnas skrieja per toli nuo Saulės, todėl yra visiškai netinkami gyvybei. Tačiau vėliau mokslininkai suprato, kad gigantų atmosferos savo palydovuose sukuria gyvybei tinkamas sąlygas.

Jupiterio ir Saturno gravitacija tarsi suspaudžia savo palydovus, tirpdydama jų vidų ir suformuodama sąlygas skystam vandeniui. Taip, šių planetų palydovuose yra vandens, organinių medžiagų ir pan.

Saturno palydove Encelade mokslininkai netgi rado daug anglies turinčių organinių molekulių! Enceladas dabar yra vienas stipriausių kandidatų nežemiškai gyvybei egzistuoti. Manoma, kad jame yra hidroterminių angų. Manoma, kad panašiose susiformavo pirmoji žemiška gyvybė, o ir dabar jose randama visokių egzotiškų gyvybės formų.

Jupiterio palydovas Europa dar įdomesnis. Po giliu ledo sluoksniu ten yra 2–3 kartus (!) daugiau vandens negu Žemėje.

 

Nuotraukų šaltiniai: Nasa