Gyvenimo būdas

Ruošiamės grįžti į biurus: kas bus pasikeitę?

2021-02-08

Tegu ir labai pamažu, pasaulis iš lėto vaduojasi iš pandemijos gniaužtų. Nors vakcinų dar trūksta, pats jų pasirodymas ir pozityviai nuteikiantys pirmieji rezultatai leidžia būti atsargiais optimistais ir tikėtis, jog antrojoje metų pusėje gyvenimas daug labiau primins įprastą. Tai reiškia, kad kone metus iš namų dirbantys žmonės pradės pamažu migruoti atgal į įprastas savo darbo vietas – biurus. Tačiau ne veltui yra sakoma, kad džino atgal į lempą nebesugrūsi. Per šiuos metus įsitikinome, kad daugybę klausimų, užuot susitikus, galima išspręsti elektroniniais laiškais, o darbas iš namų ne tik įmanomas, bet netgi pakankamai efektyvus ir produktyvus. Kai galiausiai sugrįšime į biurus, gyvenimas juose bus šiek tiek pasikeitęs. Kokių pokyčių reikėtų tikėtis ir kaip jiems pasiruošti?

Ar biurai išnyks?

Darbui namuose tapus įprastu reiškiniu, vis garsiau ėmė sklisti pasvarstymai, esą biurų mums tuojau visiškai nebereikės. Kam verslui leisti pinigus patalpų nuomai, jeigu darbuotojai savo užduotis kuo puikiausiai gali atlikti ir nuotoliniu būdu? Tokias kalbas dar labiau pakurstė pranešimai, kad ne viena Silicio slėnyje įsikūrusi kompanija savo komandai pasiūlė galimybę iš namų dirbti amžinai. Tačiau toli gražu ne visi skubės tokia galimybe naudotis. Verslo konsultacijų kompanija Forrester neseniai atliko tyrimą, kurio metu išsiaiškinta, jog didžioji darbuotojų dalis pirmenybę vis dar teiktų darbui biure. Tiesa, vaikščiojimo į jį įpročiai taps gerokai laisvesni. Forrester skaičiuoja, kad nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičius, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, išaugs 300 proc., o tai reikštų, kad kas penktas įprastai biure dirbantis žmogus liktų namuose. Taigi, biurai neišnyks. Tačiau jie greičiausiai šiek tiek susitrauks (tiek fiziškai, tiek žmonių prasme), į juos vaikščiosime nebe taip reguliariai, čia bus daugiau vietos ir mažiau struktūros.

Biurai taps saugesni ir patogesni

Forrester analizė taip pat pabrėžia, kad pirmuoju verslo prioritetu, sugrįžtant prie darbo biuruose, turėtų būti fizinio bei psichologinio saugumo jausmo sugrąžinimas. Investicijos į papildomas švaros priemones, o gal netgi testus, turėtų tapti gana įprastu reiškiniu. Kitas, ne toks tiesioginis, būdas sukurti stipresnį saugumo jausmą – tai efektyvi biuro administravimo sistema. Darbuotojų migracijai tarp biuro ir namų tapus kasdienybe, turėtų dar sparčiau nykti nuolatinės darbo vietos (taip, galiausiai nebeturėsime „savo stalo“), atsiras detalesnė susitikimų kambarių rezervacijos tvarka. Tai reiškia, kad, sugalvoję ateiti į biurą, mes galėsime iš anksto pasitikrinti, kiek jame tą dieną bus žmonių, ir atėjo jie visai dienai ar tik kelioms valandoms. Jeigu užimtumo sąlygos netenkintų, galėtume tiesiog atidėti kelionę kitai dienai. Labai tikėtina, kad panaši sistema jūsų darbe jau veikia ir dabar. Tačiau galite neabejoti, kad ji bus ir toliau tobulinama, pavyzdžiui, sukuriant patogią programėlę.

Įvairesnis biurų erdvės išnaudojimas

Nors vieni ekspertai sako, kad mūsų biurai iš tikrųjų susitrauks (kam juos laikyti dabartinio dydžio, jeigu čia lankysis mažiau žmonių?), kita jų dalis turi kiek kitokią nuomonę. Anot jų, biurai taps erdvesni ir įvairesni. Ypač tų kompanijų, kuriose darbuotojai skaičiuojami šimtais. Paaiškinti, kodėl taip gali nutikti, yra labai paprasta. Jeigu dirbančiųjų iš namų skaičius patrigubės, o biuruose besilankantieji įpras registruotis iš anksto, staiga suprasime, kad turime kaip niekada daug neišnaudotos laisvos vietos. Kokią funkciją jai suteikti – jau kiekvieno verslo sprendimas. Galbūt vieni nuspręs suteikti savo darbuotojams daugiau privatumo ir įkurti izoliuotų darbo erdvių, kuriose būtų galima pasislėpti nuo išorinių problemų. Kiti jas išnaudos bendroms poilsio ir socializacijos zonoms – žaidimų kambariams, didesnei virtuvei ir pan. Galų gale, JAV populiarėja vaikų priežiūros kambarių idėja. Juose kelioms valandoms ar su netikėtomis problemomis susidūrę tėvai gali saugiai palikti savo atžalas.

Daugiau asmeninio dėmesio darbuotojams

Nors pandemija atnešė daugybę nemalonių patirčių, ji turi ir teigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, ji aktualizavo svarbią ir įsisenėjusią problemą – darbuotojų psichologinę sveikatą. Biurų darbuotojai jau ir taip kenčia nuo persidirbimo, streso bei vadinamojo leaveism, t. y. nesugebėjimo morališkai atsijungti net ir po darbo valandų. Nuotolinis darbas šias problemas tik paaštrino. Dirbant ir gyvenant toje pačioje erdvėje, daugybei žmonių pasidarė dar sudėtingiau rasti balansą tarp asmeninio ir profesinio gyvenimo, skirti pakankamai dėmesio emocinei sveikatai. Žinant tai, kiek daug kainuoja prasta darbuotojų psichologinė būklė, galima gana drąsiai prognozuoti, kad atidesnio verslo rūpesčio tendencija ateinančiais metais reikšmingai stiprės. Kompanijos investuos į įvairius įrankius, padedančius stebėti darbuotojų emocinę būklę, nuotaikas, atsiliepimus. Tuo pačiu bus atidžiau fiksuojama, kiek ir kam laiko jie praleidžia. Tokiu būdu turėtų būti optimaliau paskirstomi krūviai, o darbuotojai apsaugomi nuo persidirbimo.

Biuro ne biure gimimas

Ekspertai prognozuoja, kad dar vienas biurų pokytis iš tikrųjų įvyks už pačių biuro sienų. Pamažu turėtų susiformuoti kai kas, ką analitikai vadina „lanksčia darbo vietų ekosistema“. Kas tai būtų ir kaip veiktų? Tai balansas tarp darbo biure, namuose ir „trečiosiose vietose“. Vietoj vieno didelio biuro, kompanijos gali pasirinkti visai kitokią strategiją: viena pagrindinė ir visas pluoštas mažesnių, lokalių darbo erdvių. Kitaip tariant, įmonė turėtų vieną centrinį biurą, kuriame būtų organizuojami komandiniai arba dalykiniai susitikimai su klientais, o mažesnėse vietose, strategiškai išdėliotose įvairiose miesto dalyse, darbuotojai galėtų ateiti, ieškodami ramybės ar susikaupti padedančių sąlygų, taip pat specialios įrangos, kurios namuose nelabai įmanoma turėti. Centrinis biuras tokiu atveju atliktų labiau reprezentacinę funkciją. Tokio modelio privalumai įvairiapusiai. Verslui tai būtų proga sutaupyti (nutolusiose miesto dalyse biurų erdvė juk pigesnė), o patiems darbuotojams nebereikėtų gaišti laiko ilgose kelionėse. Kaip sėkmingai toks modelis prigis – iki galo dar neaišku. Vis dėlto, daugybei apžvalgininkų jis atrodo ypatingai perspektyvus.