Inovacijos

Protingas miestas: galimybės ir išbandymai verslui

2020-02-21

Žmonija visada telkėsi aplink miestus. Pats civilizacijos atsiradimas siejamas su jais. XVIII amžiuje prasidėjusi pramonės revoliucija dar labiau paspartino urbanizacijos procesą, kuris tebesitęsia iki šiol. Ir tęsis toliau. Jungtinės Tautos prognozuoja, kad 2050 m. apie 80 proc. žmonių iš išsivysčiusių šalių ir 60 proc. iš besivystančių gyvens miestuose. Tai reiškia, kad jie turės tapti dar patogesniais, efektyvesniais, protingesniais. Verslui ir technologijoms čia teks ypatingai svarbus vaidmuo. Augančioje protingų miestų rinkoje atsivers daugybė nišų su milžinišku potencialu inovatyvioms idėjoms.

„Protingo miesto“ samprata

Ką turime omenyje, tardami žodžius „protingas miestas“. Tiesą sakant, šiuolaikiniuose miestuose jau veikia nemažai atskirų sistemų, kurios turėtų būti ir „protingo miesto“ dedamųjų sąraše. Skirtumas tik tas, kad galiausiai visos jos turėtų susijungti į vientisą tinklą. „Protingu“ vadinamas toks miestas, kuris sėkmingai inkorporuoja informacines bei komunikacines technologijas į tokias viešąsias paslaugas kaip energetika, transportas, šildymas, elektra, vanduo, atliekos ir t.t. Visas jas siekiama sujungti į bendrus tinklus, kuriuos būtų galima stebėti realiu laiku ir atitinkamai skirstyti miesto resursus. Tikslas paprastas – efektyviau veikiančios paslaugos ir mažesni kaštai. Pamažu judant prieš šios koncepcijos įgyvendinimo, verslui atsiveria daugybė nišų. Visų pirma, kuriant ir diegiant tinklo veikimui būtinus sprendimus.

Reikšmingiausios nišos verslui

Šiandien galbūt dar sunku suvokti visą protingų miestų potencialą. Kaip bebūtų, daug kam ši idėja dar tebeskamba gana futuristiškai (tegu ir be pagrindo). Tačiau ji daugiau nei reali. Skaičiuojama, kad įvairių protingiems miestams skirtų sprendimų rinkos dydis 2025 m. turėtų pasiekti 2 trilijonų(!) ribą. Kaip pagrindinės sritys, telpančios po protingų miestų skėčiu, išskiriamas Dirbtinis intelektas, personalizuota sveikatos apsauga, robotika, pažangios eismo ir vairavimo sistemos bei protingos energetinių išteklių skirstymo technologijos. Šiuo metu dauguma sistemų, patenkančių į anksčiau minėtas kategorijas, veikia pakankamai izoliuotai. Visgi kryptis aiški – integruoti sprendimus taip, kad jie galėtų būtų valdomi iš vienos platformos, tarsi miesto lygiu veikiantis daiktų internetas.

Protingesnis miestų planavimas

Viena reikšmingiausių urbanistikos sričių, kurioje galime veikti protingiau, yra pati miestų išvaizda. Jie turėtų vis geriau prisitaikyti prie esamų klimato bei geografinių sąlygų. Pavyzdžiui, Vilnius galėtų įsidiegti sprendimus, kurie kelius paverstų išmaniais, t.y., automatiškai šylančiais ir atsikratančiais sniego dangos. Tuo tarpu Klaipėda galėtų efektyviau išnaudoti jai būdingą vėjuotumą. Tai tik du labai paprasti pavyzdžiai, bet principas pakankamai aiškus – efektyvesnis turimų išteklių panaudojimas. Verslo vaidmuo čia bus gyvybiškai svarbus. Jis turėtų dar aktyviau įsitraukti į diskusiją apie tai, kaip būtų galima pasinaudoti esamomis gamtinėmis aplinkybėmis, mat  tokie sprendimai privalės būti ne pavieniai, o kaip įmanoma kompleksiškesni, t.y., vienu metu susitariant dėl viso jų paketo.

Duomenų analizė

Pirmosios sritys, kuriose protingo miesto koncepcija virs realybe, turėtų būti apšvietimo, kanalizacijos, atliekų bei transporto reguliavimo sistemos. Miestų tikslas bus realiu laiku stebėti, kas vyksta kiekvienoje iš jų, ir energijos resursus nukreipti bei panaudoti kaip įmanoma efektyviau. Pavyzdžiui, užsikimšus vienai eismo arterijai, automobilių srautus įvairiomis priemonėmis pakreipti alternatyviu keliu, arba, priklausomai nuo natūralios šviesos lygio, reguliuoti gatvės žibintų darbą. Visi šie veiksmai turėtų miestus paversti gerokai efektyvesniais, bet problema slypi tame, kad tokio lygio duomenų kaupimas ir analizė pareikalaus milžiniškų technologinių pajėgumų. Skaičiuojama, kad 2025 m. pasaulio miestai sukaups 163 zetabaitus (930 mlrd. gigabaitų) informacijos. Jų laikymas ir greitai analizė – tai nišos, kur verslo iniciatyvumas bus ypatingai laukiamas.

Mašinų ir žmonių bendravimas

Viešųjų miesto paslaugų greitį ir efektyvumą dar labiau padidinti turėtų ir Dirbtinio intelekto sprendimų tobulėjimas. Apie norą išsivaduoti iš biurokratijos pinklių žmonija jau seniai kalba. Galima sakyti, šioje srityje mes netgi nemažai pasistūmėjome į priekį, bet problema visgi yra esminė: savivaldybės darbuotojai tiesiog žmogiškai negali suspėti greitai ir patogiai aptarnauti kiekvieno. Tačiau Dirbtinis intelektas galės tai padaryti. Įvairūs administraciniai darbai ilgainiui turėtų atitekti vadinamiesiems bot’ams. Taip, kol kas ši idėja daugeliui kelia ironišką šypsena, mat pastarieji tikrai neįtikina gebėjimu mus suprasti. Visgi ši technologija sparčiai skinasi kelią pirmyn, mokydamasi geriau suprasti žmonių kalbą ir jos niuansus. Ko gero, jau labai greitai dėl išmokų ar leidimų, gal net patys to nežinodami, konsultuosimės su bot’ais. O į jų kūrimą, priežiūrą ir tobulinimą savo indėlį tikrai įneš ir verslas.