Verslas

Pamokos Lietuvai: Kodėl skrenda skandinaviškos verslo kamanės?

2020-12-04

Lietuvai pasisekė su geografine padėtimi ir kaimynais. Tai gali skambėti kaip įžūlokas nusistovėjusio naratyvo neigimas. Tačiau pažvelgus iš kitos pusės, o tiksliau – į kitą pusę, į vakarus, rastume Skandinaviją su Švedija ir kitomis Šiaurės šalimis.

Šios valstybės, tapusios gerovės etalonu ir nuolat pirmaujančios laimės indeksuose, tuo pat metu yra ir tarp turtingiausių bei konkurencingiausių ekonomikų.

Dėl šio paradokso jos kartais lyginamos su kamanėmis, kurios, kaip teigiama gerai žinomame mite, tarsi neturėtų galėti skristi, bet skrenda. Socialinės gerovės modelis su aukštais mokesčiais ir dosniomis išmokomis dažniau matomas kaip priešingybė konkurencingumui.

Vienas pagrindinių šio modelio variklių minimos šiaurietiškos vertybės, kurios tarsi talentingas įžaidėjas krepšinio komandoje suaudžia, atrodo, nesujungiamus dalykus į vieną audinį ir padeda skandinaviškai kamanei skristi.

Konsensuso paieškos užtikrina pasitikėjimą ir įsitraukimą

Pasak Petro Masiulio, „Tele2“ generalinio direktoriaus Baltijos šalims ir Vokietijai, švediškąsias vertybes galima apibrėžti bendruomeniškumu, skaidrumu ir tvarumu, kuris suvokiamas ne tik kaip ekologija, socialinė atsakomybė, bet ir kaip kiekvieno atskiro žmogaus vertinimas.

„Švediškas verslas kiekvieną komandos narį suvokia kaip atskirą, savarankišką įmonės dalį. Todėl skatinami savarankiški darbuotojų sprendimai be vadovų įsiterpimo ir drąsa klysti. Klaidos suvokiamos kaip vertingos pamokos“, – sako jis.

Išskirtinis švedų verslo bruožas – gebėjimas susitarti, ieškoti konsensuso. 

„Komandos ir bendruomenės tam skiria ypač daug laiko, pagrindinis tikslas – rasti visiems priimtiną sprendimą“, – teigia „Tele2“ vadovas.

Kitų šalių atstovams, pavyzdžiui, lietuviams, anot jo, gali pasirodyti, kad tokių susitarimų ir diskusijų švediškame versle yra per daug.

„Tačiau susitarimas reikalingas tam, kad kiekviena komanda ir kiekvienas komandos narys patikėtų pagrindine vizija ir tikslu. Kai kiekvienas narys tiki tuo pačiu tikslu, jis yra labiau įsitraukęs, todėl verslo rezultatai pasiekiami lengviau“, – teigia P. Masiulis.

Ugnis ir ledas bei meistriški jų deriniai

Būtent bendradarbiavimas daugelyje tyrėjų pastebėjimų yra išskiriamas kaip tas išskirtinė Šiaurės šalių verslo vertybė. Tai raktinis dėmuo, padedantis organizacijoms, bendruomenėms ir visai visuomenei suformuoti ir išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą.

Šiaurės šalių modelį nagrinėjančioje Suomijos Ekonomikos tyrimų instituto grupės tyrėjų studijoje pabrėžiama, kad nors Šiaurės valstybėse viešasis sektorius yra didelis, jos aktyviai skatina rinkos ekonomiką ir konkurenciją. Raktas į tokį derinį –  gyventojų pasitikėjimas vienas kitu, tiek jų pasitikėjimas valstybės institucijomis. O tuo pačiu stiprus bendruomeninis sąžiningumo jausmas. Visa tai įgalina valstybei siekti gerovės tikslų.

Norvegijos verslo mokyklos profesorius Atle Midttun ir Oslo universiteto profesorė  Nina Witoszek savo straipsnyje „Konkurenciniai bendradarbiavimo pranašumai“ tyrinėjantys Šiaurės šalių verslo modelių ypatybes, laikosi nuomonės, kad šių šalių sėkmė slypi vadinamame „modelio dviprasmiškume“: kai apjungiami bei      meistriškai derinami priešingais laikomi bendradarbiavimo ir      konkurenciniai elementai.

Anot studijos autorių, bendradarbiavimo dėmuo yra vienodai svarbus ir galbūt net turi didesnį svorį nei konkurencinis, formuojant socialinį atsparumą ir adaptyvumą.

„Dėl giliai kultūroje įsišaknijusių prosocialumo (rūpesčio aplinka), pasitikėjimo ir bendradarbiavimo vertybių Šiaurės šalys sugeba tinkamai reaguoti ir į naujus konkurencinius iššūkius“, – tvirtina studijos autoriai.

Vienas pavyzdžių, kurį pateikia straipsnio autoriai – profesinių sąjungų ir verslo santykiai. Dėl darbuotojų atlygio pirmiausia deramasi eksportuojančiuose sektoriuose, t.y. tuose, kurie konkuruoja pasaulyje. Ir tik po to, nustačius kartelę, pereinama prie vidaus sektorių profesinių sąjungų. Tokiu būdu darbo sąlygos yra derinamos prie tarptautinės konkurencijos realijų.

Dosnios motinystės išmokos ir socialinės paslaugos, kaip subsidijuojami vaikų darželiai, nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos Šiaurės šalims taip pat padeda efektyviai įtraukti moteris į darbo rinką, tad matoma kaip dar vienas konkurencingumo faktorius. Švedija Europos Sąjungoje yra lyderė pagal tai – 2019 metais moterų įsitraukimas į darbo rinką sekė 79,7 procento. 

Norvegijos profesorių A. Midttun ir N. Witoszek taip pat atkreipia dėmesį į dar vieną šiaurietišką išradimą – danišką „flexicurity“ darbo rinkos lankstumo užtikrinimo modelį. Jo aktualumas ypač auga pastaruoju metu – greitų ir viską keičiančių transformacijų fone. 

Šiauriečiai čia vėl pasirinko vidurį tarp neoliberalaus ir socialistinio požiūrio. „Lankstaus saugumo“ modelio esmė – darbo vietos nėra saugomos, tačiau saugomas žmonių darbingumas. Darbdaviai moka įmokas į bendrą fondą, o darbuotojus, prireikus, gali atleisti greitai. Tuo metu darbo netekęs darbuotojas iš šio fondo gauna pakankamą finansinę pagalvę ir laiko savo keisti savo kvalifikaciją, tobulintis pagal tai, ko tuo metu reikia rinkai. 

Pasaulinių indeksų lyderės

Šiaurės šalių socioekonominių modelių rezultatai – iškalbingi. Pagal bendrąjį vidaus produktą vienam gyventojui, įvertinus perkamąją galią, Šiaurės šalys visos patenka į turtingiausių valstybių 20-tuką. 

Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos, INSEAD verslo mokyklos ir Kornelio universiteto sudaromą 2020 metų Pasaulio inovacijų indekse visos Šiaurės šalys pripažįstamos kaip inovacijų lyderės. Švedija jame jau keletą metų užima antrąją vietą ir lenkia trečioje vietoje esančias JAV. Danija jame yra 6-oje, o Suomija 7-oje pozicijose. Lietuva – 40-oje.

Labai panašūs rezultatai yra ir 2020 metų IMD Pasauliniame konkurencingumo indekse, kur Danija – antroje vietoje, Švedija – šeštoje, Norvegija – 7, Suomija – 13-oje.

Tuo pat metu Šiaurės šalys karaliauja Pasaulio laimės indeksuose. 2020 metų ataskaitoje visos Šiaurės šalys išsidėstė pirmose septyneriose pozicijose, o pirmoje jo vietoje – Suomija. Kaip pažymi šios ataskaitos autoriai, nuo pat 2013 metų Šiaurės šalių penketukas – Suomija, Danija, Norvegija, Švedija ir Islandija – visą laiką išsilaikė dešimtuke, o 2017-2019 m. joms priklausė pirmosios trys pozicijos.

Palyginimui Lietuva Pasaulio inovacijų indekse yra 40-oje, IMD Pasauliniame konkurencingumo indekse  – 31-oje, o Pasaulio laimės – 41-oje pozicijoje.

Šiaurietiška verslo kultūra skinasi kelią

Šiaurės šalių patirtys ir praktikos mūsų regionui aktualios ne tik dėl tarpusavio geografinio artumo. Nuo pat to laiko, kai Lietuva vėl sugrąžino save į Europos žemėlapius kaip nepriklausomą valstybę, ji iškart atsirado ir kaimyninių Skandinavijos šalių bei jų verslo dėmesio centre.

Sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje šių metų viduryje siekė 18,7 mlrd. eurų. Šiaurės šalių investicijos sudarė beveik trečdalį – 5,3 mlrd. eurų. O Švedija – pirmoje vietoje pagal sukauptąsias tiesiogines investicijas Lietuvoje.

Investicijos neateina vienos – kartu su pinigais, ateina ir žinios, ir tam tikra verslo kultūra, vertybės. Ar tai leidžia mums tikėtis panašios ateities ir ko dar turėtume pasimokyti iš šių kaimynių?

„Požiūris į tvarumą, ypač tvaraus verslo samprata Lietuvos verslo kontekste gerokai pažengė nuo 90-ųjų, – sako Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje direktorė Jonė Šeštakauskaitė. – Išmokome ne tik labiau tausoti gamtinius išteklius, bet ir saugoti įmonės darbuotojus, akcentuoti kolektyvo sampratą bei puoselėti organizacijos dvasią“.

Daugiau dėmesio yra kreipiama į vertybinius verslo pamatus ir galvojama apie ilgalaikę perspektyvą.

Anot J. Šeštakauskaitės, tas ypač pastebima pandemijos laikotarpiu. „Susidūrus su visiškai naujo ir globalaus mąsto iššūkiais, daugelis verslų pergalvojo ateities vizijas bei veiklos planus, iškeliant klausimą – kur norime savo verslą matyti ne tik po vienerių metų, bet ir po penkerių?“, – sako Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje vadovė.

Pagarba ir diskusijos tiesiog apsimoka

Kai kurioms vertybėms įsitvirtinti reikės ir laiko. „Lietuvoje šiandien matome pirmąją verslo kartą, užaugusią per trisdešimt nepriklausomybės metų. Tuo metu Švedijoje tokių kartų – ne viena. Pavyzdžiui, Wallenberg dinastija, kuri valdo tokius žinomus ženklus, kaip „Electrolux“, „SEB“, „Ericsson“, skaičiuoja jau šeštąją kartą“, – pabrėžia „Tele2“ vadovas P. Masiulis.

Anot jo, tokios dinastijos į verslą žiūri ramiau bei santūriau, nei jaunosios kartos. Todėl ir daugiau laiko skiriama susitarimui, kiekvieno nario įtraukimui ir konsensuso suradimui, nuosekliam planavimui. Verslo procesai trunka ilgiau, juose nors ir mažiau spontaniškumo, tačiau daugiau užtikrintumo, laiko patikrintų verslo modelių.

„Iš švedų verta pasimokyti gebėjimo diskutuoti, pagarbos žinioms ir patirčiai, nes tai išplečia sprendimų lauką, – aiškina P. Masiulis. – Galų gale tai tiesiog apsimoka. Laisvas, gerbiamas darbuotojas yra daugiau įsitraukęs ir pasiekia geresnių įmonės rezultatų. Atvirumas skatina darbuotojų ir visuomenės pasitikėjimą. Pasitikėjimu didinamas lojalių darbuotojų ir klientų ratas“. 

Šios skaidrumo, pagarbos žmogui, bendradarbiavimo ir atvirumo vertybės pasiteisina ilgalaikėje perspektyvoje ir Šiaurės šalių pavyzdžiai tą įrodo.

Atvirumas Šiaurės šalių versle neatsiejamas ir nuo pakankamai plokščių organizacinių struktūrų ir betarpiško vadovų bei darbuotojų bendravimo. To pavyzdžiu Švedijoje yra tapusi atvira visiems ir pasaulyje bepopuliarėjanti „fika“ kavos pertraukėlė, kurioje susitinka darbuotojai, vadovai, bendrauja, dalijasi idėjomis.

Šiaurės šalyse gerbiamas ir darbo bei poilsio, šeimos laiko balansas. Darbas po darbo čia yra pavyzdys ne uolumo, bet daugiau prasto planavimo.

„Niekas keistai nesureaguotų, jei viduryje susirinkimo kolega atsiprašęs išskubėtų, nes turi laiku pasiimti savo vaikus iš darželio, – pateikia pavyzdį Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje vadovė J. Šeštakauskaitė. – Darbų terminai neretai sustoja dėl namuose slaugomų vaikų. Vasaromis švedai atostogauja nuo birželio antros savaitės ir negrįžta darban iki pat rugpjūčio pabaigos, po su trenksmu palydėtos vasaros vėžių valgymo šventės“.

Bet, svarbiausia, tai niekaip netrukdo Šiaurės šalims būti vienomis efektyviausių ir konkurencingiausių valstybių pasaulyje.

Šiaurės šalių pavyzdžiai rodo, kad investicija į vertybes tiesiog apsimoka. Ir laimi pirmieji, kurie to imasi – tai svarbu prisiminti ir Lietuvos verslui.