Inovacijos

Naujoji nešiojamų kompiuterių karta: kuo ji ypatinga?

2019-06-25

Kompiuterių evoliucija, gyvenant pačiame jos įkarštyje, tarsi ir neatrodo pernelyg įspūdinga ar dramatiška. Na taip, jie lyg ir tobulėja, bet visai pamažu. Vis dėlto, tereikia šiek tiek atsitraukti, pažvelgti į pastarąjį dešimtmetį iš šiokios tokios perspektyvos ir kaipmat įsitikinsime, kaip smarkiai kompiuteriai patobulėjo. Regis, dar ne taip seniai dauguma žmonių naudojosi stacionariais įrenginiais, nepasižymėjusiais dideliu universalumu. Dabar tai prietaisas, suteikiantis nepalyginamai daugiau mobilumo, draugaujantis su telefonais ir kitais išmaniais įrenginiais, leidžiantis dirbti iš ten, kur tik jums patogiau. Ir ši evoliucija net nežada sustoti. Inžinieriai jau ruošia naują nešiojamų kompiuterių kartą, dar labiau pakeisiančią mūsų supratimą apie tai, ką gali šis įrankis.

_-32

Kažin, ar prieš dešimt metų kam būtų kilę abejonių, kas geriau – stacionarus ar nešiojamas kompiuteris. Taip, pastarieji jau buvo pakankamai išpopuliarėję, bet iš tikrųjų turėjo gana ribotą kiekį konkurencinių pranašumų. Net ir didžiausias jų pliusas – mobilumas – buvo gana ribotas. Nešiojami kompiuteriai buvo velniškai sunkūs, su neįspūdingų galimybių baterijomis. Galios skirtumas, greitis ar tiesiog naudojimosi patogumas taip pat atsiliko nuo stacionarių brolių. Visgi pamažu bet užtikrintai situacija keitėsi. Nešiojami kompiuteriai vis lengvėjo, ištvermingėjo, greitėjo, intuityvėjo, kol eiliniams vartotojams paprasčiausiai nebeliko jokių priežasčių rinktis stacionarą. Galiausiai jie netgi pradėjo iš esmės transformuotis. Atsirado liečiamų ekranų funkcija. Išsiplėtė jų lankstymosi kampas, kuris dabar kartais siekia ir 360 laipsnių. Vis dėlto, panašu, kad tai tik pradžia._2-44

Šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai tebeturi vieną problemą. Taip, jie suplonėjo, palengvėjo, paergonamiškėjo, bet savo esme menkai tepasikeitė. Tai vis tas pats gana nuobodus atverčiamas stačiakampis. Natūraliai kyla klausimas: tačiau ar iš viso gali būti kitaip? Galbūt iš šio prietaiso paprasčiausiai nelabai ką daugiau ir beišspausi? Na, bent jau dizaineriai ir inžinieriai taip tikrai nemano. Netgi atvirkščiai, jie aktyviai eksperimentuoja su naujomis formomis ir jau pristato pirmuosius savo darbo rezultatus. 360 laipsnių kampu besilankstantys kompiuteriai jau dabar nebelabai ką stebina. Liečiami ekranai irgi. Tendencija labai aiški – riba tarp planšečių ir nešiojamųjų kompiuterių vis labiau trinsis. Nuobodaus dizaino pabaiga ateis visų pirma dėl to, kad „nešiojamų kompiuterių“ tradicine prasme iš esmės nebeliks. Juos pakeis universalūs prietaisai, kurie nėra nei planšetės, nei kompiuteriai._3-45

Įžvalga labai paprasta. Nešiojamų kompiuterių dizaino galimybes apriboja tai, kad kiekvienas iš jų tarsi neišvengiamai turi turėti du elementus: ekraną ir klaviatūrą. Tačiau ar tikrai? Pamažu populiarėja idėja, kad galbūt be tos klaviatūros galima ir apsieiti. Bent jau be tradicinės. Intel inžinieriai neseniai pristatė savo Twin Rivers koncepciją. Uždarytas toks kompiuteris primena tradicinį. Tačiau jį atvertus, pamatai, kad iš tikrųjų tai du ekranai. Vienas tradicinėje, o kitas toje vietoje, kur įprastai būna klaviatūra. Apatinis ekranas virsta savotišku daugiafunkciniu touchpad’u. Juo galima rašyti virtualia klaviatūra, ar naudoti jį grafinio dizaino darbams. Jeigu vis dėlto norėti fizinės klaviatūros, ją galite prijungti per bluetooth. Ji patogiai telpa ant apatinio ekrano. Prietaisą netgi galima paversti ir šonu, taip suformuojant kažką panašaus į knygą. Tokiomis paprastomis priemonėmis įprastas daiktas įgauna gerokai daugiau universalumo, gebėjimo prisitaikyti prie individualių poreikių._4-40

Ne ką mažiau intriguoja ir dar viena Intel inžinierių sukurta koncepcija. Ją kūrėjai pavadino „Honeycomb Glacier“. Kitaip tariant, „koriu–ledynu“. Skamba komplikuotai, bet pamačius šio kompiuterio nuotraukas viskas iš karto tampa aišku. Visų pirma žaidėjams bei programuotojams skirtas įrenginys išsilanksto taip, kad sukurtų konstrukciją, iš tikrųjų labai primenančią bičių korį. Kompiuteris turi du ekranus – pagrindinį 17,3 colio įstrižainės ir po juo esantį mažesnį 12,3 colio. Būtent jis ir yra labiausiai intriguojantis modelio elementas. Mažajame ekrane vienu metu galima atidaryti tris langus. Tuo pačiu kompiuterio sistema stebi naudotojo akis ir fiksuoja, į kurį iš jų žiūrima. Susikoncentravus į vieną, šis automatiškai padidinamas ir paruošiamas naudojimas. Kalbama, kad „Honeycomb Glacier“ išbandžiusieji  liko sužavėti jo inovatyvumo ir to, kaip toks sprendimas supaprastina ir pagreitina naudojimąsi._5-37

Frazė „think mobile first“ technologijų pasaulyje skamba jau seniai ir dabar mes jau puikiai matome, kodėl. Telefonas iš tikrųjų tapo pagrindiniu mūsų prietaisu. Statistika rodo, kad tai dominuojantis įrankis susirašinėti, naršyti internete, naudotis aplikacijomis ir t.t. Panašu, kad inžinieriai juda link to, kad tai, ką mes tebevadiname kompiuteriu, virs savotišku priedėliu prie pagrindinio prietaiso, t.y. telefono, skirtu išplėsti turimas galimybes. Programinės įrangos srityje šis procesas jau toli pažengęs. Pavyzdžiui, Spotify klausymas per kelis prietaisus jau dabar yra beveik nepertraukiama patirtis. Ką tai reikštų „hardware“ lygmenyje. Apple netgi užpatentavo kelias daug pasakančias koncepcijas. Tai prietaisai hibridai. Tarp jų nešiojamas kompiuteris su tuštuma touchpad’o vietoje, kurioje būtų įstatomas telefonas. Intriguojančiai atrodo ir idėjos–sesės. Klaviatūra, prie kurios prijungiamas iPad’as, bei atvirkščiai – kompiuteris, nuo kurio atjungiamas ekranas. Kol kas visi šie prietaisai tebeveikia tik inžinierių laboratorijose, bet kažkas panašaus neabejotinai labai greitai pasieks ir parduotuves.