Vargu, ar 2020-uosius norėsime prisiminti kaip optimizmą skatinusius metus. Verslui, sportui, pramogų industrijai ir tiesiog kiekvienam eiliniam žmogui tai buvo išbandymų kupinas laikotarpis. Tačiau net ir sudėtingiausiomis aplinkybėmis progresas nesustoja. Mokslininkai ir inžinieriai toliau dirbo prie pasaulį pakeisiančių technologijų, padarė ne vieną svarbų atradimą bei proveržį. Metams sparčiai artėjant prie pabaigos, pristatome naujausias technologijas, pavertusias 2020-uosius iš tiesų ypatingais. Visų jų dar laukia gana ilgas kelias iki bus pradėtos naudoti masiškai, bet jau dabar akivaizdu, kad šie sprendimai turi potencialo pagerinti mūsų gyvenimo kokybę ir išspręsti ne vieną opią problemą.
Naujausios technologijos medicinoje – mikroadatos
Paklauskite žmogaus, niekada neaukojusio kraujo, kodėl šis tam nesiryžta, ir gali būti, jog išgirsite labai paprastą paaiškinimą: jis bijo skausmo. Net jeigu dažnam ir atrodo visai nepagrįsta, adatų baimė milijonams yra labai tikra ir aktuali. Kraujo donacijos – tik viena iš problemų. Vaistų injekcijos kelia ne ką mažiau streso. Galų gale, jeigu juos leistis reikia dažniau, diskomfortą ir nuovargį jausti pradeda net ir adatų šiaip jau nebijantieji. Mikroadatos gali išspręsti šią problemą. Jos tokios mažos, kad gali tiesiog išvengti susidūrimo su nervais ir nesukelti absoliučiai jokio skausmo. Jų ilgis siekia 50-200 mikronų (tokio storio yra popieriaus lapas), o kraštinė 100 mikronų (plauko storio). Pirmieji klinikiniai tyrimai rodo, kad jos labai efektyvios, lengvai naudojamos, sukelia mažesnį šalutinį poveikį. Tai reiškia, kad įvairūs testai bei lėtinių ligų gydymas taps paprastesni, patogesni, kels mažiau streso.
Naujausios technologijos chemijoje – fotokatalizatoriai
Klimato kaita vadinama bene pačia opiausia XXI amžiaus problema, su kuria žmonija turės tvarkytis. Ji be galo kompleksiška. Kaip mažinti mūsų įtaką aplinkai ir tuo pačiu kelti žmonijos gyvenimo lygį? Mums reikia patikimų, pastovių energijos šaltinių, kurie neterštų aplinkos. Žmonija šiuo metu išmeta milžinišką anglies dioksido kiekį, taip didindama šiltnamio efektą. Tačiau naujausi atradimai sufleruoja, jog šį procesą galima atsukti atgal. Tas pats anglies dioksidas gali būti vėl paverčiamas kuru atskiriant anglies atomus nuo deguonies, o šį procesą „maitintų“ saulės energija. Pastaraisiais metais mokslininkai gana toli pasistūmėjo kurdami fotokatalizatorius – dalelytes, gebančias suardyti anglies dioksido molekules. Šis procesas leistų žmonijai nepaprastai sumažinti į aplinką patenkančių teršalų kiekį.
Naujausios technologijos kompiuterijoje – erdvinė kompiuterija
Ribas tarp to, kas yra „realu“, o kas „virtualu“ žmonija trina pamažu, bet užtikrintai. Virtualioji realybė mums leidžia pasinerti į skaitmeninį pasaulį. Išplėstoji realybė virtualaus pasaulio elementus perkelia į realybę. Tačiau erdvinė kompiuterija žengia dar ambicingesnį žingsnį pirmyn. Kaip ji veiktų? Įsivaizduokite savo namus su visais juose esančiais baldais, unikaliu išplanavimu. Erdvinė kompiuterija sukurtų jų 100 proc. tikslią skaitmeninę kopiją. Tokią tikslią, kad kiekvienas pakeitimas realybėje (pavyzdžiui, pastumta kėdė) tuo pačiu metu įvyktų ir virtualybėje. Kitaip tariant, tokie namai būtų iš tiesų protingi. Jums einant iš vieno kambario į kitą, įsijungtų ir išsijungtų šviesos, prietaisai pasirengtų būti naudojami jums prie jų prisiartinus ir t. t. Kol kas tokį gyvenimą mums dar sunku įsivaizduoti, bet didžiosios kompanijos kaip Amazon ar Microsoft prie erdvinės kompiuterijos jau dirba ypač aktyviai.
Naujausios technologijos aviacijoje – elektriniai lėktuvai
Kelionės lėktuvais – nuostabus išradimas. Tačiau ir jos turi savo kainą. Skaičiuojama, kad 2,5 proc. kasmet žmonijos išmetamo anglies dioksido generuoja būtent aviacija. Jeigu nieko nekeisime, per artimiausius tris dešimtmečius šis skaičius patrigubės. Elektriniai lėktuvai būtų ne tik švaresni, bet ir 90 proc. efektyvesni, 70 proc. tylesni. Vis dėlto, skeptikai ilgai kartojo, jog mes dar esame labai toli nuo tokios technologijos. Panašu, kad taip tikrai nėra. Tokios kompanijos kaip Airbus ar Ampair skelbia, jog jau pakankamai toli pasistūmėjo šioje srityje ir dabar laukia, kada turės galimybę pradėti testuoti ne per nuotolį, o gyvo piloto valdomus aparatus. Baterijos tobulėja taip sparčiai, kad pirmieji komerciniai skrydžiai iki 800 km galėtų startuoti jau 2025 m. Turint omenyje, kad tokios trumpos kelionės sudaro beveik pusę visų oro linijų apkrovų, galime gana drąsiai teigti, kad per šį dešimtmetį aviacija pasikeis tikrai smarkiai.
Naujausios technologijos energetikoje – vandenilio kuras
Energinis vandenilio potencialas mokslininkams jau seniai žinomas. Dar daugiau, degdamas toks kuras išskiria tik vieną medžiagą – vandenį. Problema ta, kad pats vandenilio deginimo procesas toli gražu ne toks švarus. Jam reikia to paties fosilinio kuro. Inžinieriai jau daugybę metų bando rasti atsakymą, kaip vandenilį deginti ir jo energinį potencialą realizuoti švariai. Panašu, kad šiose paieškose įvyko proveržis. Šiam procesui pradėta naudoti elektrolizė – vandenilio veikimas stipria elektros srove. Istoriškai ji turėdavo būti tokia stipri, kad toks metodas buvo tiesiog nelogiškas. Tačiau progresas kitose srityse keičia ir šią. Viena vertus, elektrolizė tapo daug efektyvesnė. Tuo pačiu, mūsų elektros tinklai, baterijos ir kitos technologijos tapo nepalyginamai tobulesnės. Tai reiškia, kad norimą efektą galime pasiekti greičiau ir gerokai mažesnėmis sąnaudomis. Tik laiko klausimas, kada „žaliasis vandenilis“ bus pagaliau pritaikytas ir praktikoje.
