Inovacijos

Naujas amžius – nauji įgūdžiai. Kaip juos kultivuoti?

2020 sausio 8

Mūsų darbai keičiasi, ir keičiasi greitai. Daugybė rolių paprasčiausiai nyksta, o jas keičia visiškai naujos. Tačiau čia ir tyko viena ryškiausių problemų šiuolaikinėje darbo rinkoje. Atotrūkis tarp to, kokius įgūdžius darbuotojai turi, ir to, kokių jų šiuo metu labiausiai reikia, yra ypatingai didelis. Verslas čia turi dvi galimybes. Pirmoji – konkuruoti dėl esamų specialistų, siūlant jiems kuo įspūdingesnes finansines sąlygas. Antroji – pabandyti dabartiniuose arba ateinančiuose darbuotojuose tam tikras savybes ir padėti jiems jas ugdyti. Tai ne tik pigesnis, bet ir tvaresnis pasirinkimas.

Žala ar nauda?

Technologijos suteikia daugiau naudos ar pridaro žalos? Žinoma, klausimas bereikalingai dramatiškas. Jos juk nenuginčijamai palengvino visų mūsų gyvenimus. Tačiau sunku nesutikti ir su tuo, kad jų sukeltos permainos užminė ir labai daug klausimų. Pavyzdžiui, daugybė žmonių staiga suprato, kad jų turimi įgūdžiai sparčiai praranda aktualumą, todėl jiems būtini nauji. Kita monetos pusė: darbdaviai turi surasti būdų, kaip paskatinti savo darbuotojus, užuot kreivai žiūrėjus į technologijas, kaip tik į jas pasinerti. Mes dar tik pradedame suprasti, kaip šios problemos pakeis mūsų gyvenimus, todėl niekada nebus geresnio laiko apie jas diskutuoti. Juk pačios technologijos – absoliučiai neutralios. Tai žmonės pasirenka savo santykį su jomis: bijoti ir nemėgti ar mokytis ir tobulėti.

Darbuotojai jaučia permainas

Automatizacija, dirbtinis intelektas, mašininis mokymasis darbo rinką veikia vis labiau. Tai jaučia ir patys darbuotojai. Dar daugiau, jie puikiai supranta, kad, norėdami išlikti paklausiais darbo rinkoje, jie neišvengiamai turės mokytis naujų įgūdžių. Tai iliustruoja ir „Pwc Global“ atliktas tyrimas. Jo duomenys rodo, kad net 53 proc. darbuotojų mano, kad per artimiausią dešimtmetį automatizacija arba smarkiai pakoreguos, arba išvis perims jų darbus, ir tik 28 proc. žmonių nejaučia dėl to jokios grėsmės. Kita vertus, jie ir pakankamai pozityviai priima tokių permainų neišvengiamumą. 77 proc. respondentų teigia, jog imtųsi mokytis naujų įgūdžių arba visiškai keistų veiklos profilį, jeigu tai teigiamai paveiktų jų paklausą darbo rinkoje.

Darbuotojai supranta švietimo reikšmę

Būtina paminėti ir tai, kad, nepaisant tam tikro nerimo, technologinis progresas visgi vertinamas pozityviai. Optimistiškai ar labai optimistiškai į jį žiūri 61 proc. žmonių, o dėl jo sunerimę ar išsigandę – vos 13 proc. Problema slypi kur kitur. „Pwc Global“ aiškiai parodo, kad tik trečdalis darbuotojų mano, jog jiems yra suteikiama pakankamai galimybių tobulinti savo skaitmeninius įgūdžius. Kitaip tariant, jie pasigenda sąlygų mokytis. Įdomu ir tai, kad žmogaus požiūris į technologijas koreliuoja su jo išsilavinimo lygiu. Bakalaurai ir magistrai – optimistiškiausi. Pesimistiškiausi – turintieji profesinį išsilavinimą. Ekspertai pastebi, kad taip yra dėl to, jog universitetuose daugiau dėmesio skiriama „platesniems“ įgūdžiams, pvz., informacijos rinkimui ir apdorojimui. Profesinėse mokyklose dėmesys telkiamas į konkretesnes žinias, todėl jas baigusiems reikia daugiau pagalbos plečiant savo įgūdžius.

Įgūdžių revoliucija

Lengvų atsakymų čia nebus, bet akivaizdu, kad mums visiems reikės iš naujo permąstyti, kaip mes dirbame ir mokomės. Šiuolaikinėje darbo rinkoje, šalia praktinių įgūdžių, tampa gyvybiškai svarbu „mokėti mokytis“. Ką tai reiškia? Mes turėsime išmokti lanksčiau žiūrėti į savo kvalifikacijas, būti visada pasirengusiais atsisakyti nebeaktualių įgūdžių ir juos pakeisti naujais. Pagrindine verslo užduotimi čia tampa savo darbuotojų įgalinimas. Visų pirma, pateikiant kuo daugiau informacijos ir galimybių plėsti savo kompetencijas. Žinių alkis akivaizdus. Iš dalyvavusiųjų „Pwc Global“ apklausoje net 88 proc. teigė, kad „tikrai“ arba „tikriausiai“ pasinaudotų galimybe išmokti kažko naujo. Vis dėlto, tik trečdalis jų pripažįsta šiuo metu gaunantys pakankamai tokių šansų.

Nuo ko pradėti?

Akivaizdu, kad vis auga atotrūkis tarp darbuotojų lūkesčių ir to, ką jie gauna. Ką verslas galėtų padaryti, kad pradėtų taisyti šią situaciją? Ekspertai pataria pradėti nuo kritinių grupių identifikavimo. Rizikingiausioje pozicijoje paprastai būna apie 10 proc. komandos. Tad susikoncentruoti reikėtų būtent į juos. Kokie nauji įgūdžiai leistų jiems būti produktyvesniems, naudingesniems kompanijai? Atsakymas į šį klausimą turėtų tapti tobulėjimo strategijos atspirties tašku. Tuo pačiu ekspertai pabrėžia, kad pats verslas privalo puoselėti mokymosi kultūrą. Tai turi tapti kompanijos vertybe, kuria vadovaujasi absoliučiai visi darbuotojai. Kitaip tariant, viskas turi prasidėti nuo vadovų. Konkrečios žinios ir kompetencijos ateis į kolektyvą savaime, jeigu įtikinsite savo darbuotojus, kad jų verta siekti.