Renkantis ir personalizuojant savo interneto naršyklę, privatumą retai laikome esminiu prioritetu. Svarbiausia, kad viskas veiktų greitai ir patogiai. Ko daugiau norėti, ar ne? Tačiau be reikalo. Kuo daugiau laiko praleidžiame internete, tuo daugiau informacijos apie save jame paliekame. Įvairūs skandalai jau ne kartą parodė, kad duomenys gana nesunkiai gali būti panaudojami ne tik mūsų elgesio analizei, bet ir jo prognozavimui ar formavimui. Tokių scenarijų išvengti, ko gero, norėtų daugelis. Patys naršyklių kūrėjai taip pat labai puikiai supranta, kad privatumo sprendimai turi būti esmine jų produkto dalimi, bei leidžia jums rinktis kuo, kaip ir kiek jūs norite dalintis. Tereikia žinoti, kokius privatumo nustatymus verta pakeisti.
Google Chrome privatumo nustatymai
Google Chrome – pati populiariausia naršyklė pasaulyje. Ją naudoja maždaug du trečdaliai interneto vartotojų. Tačiau ji tuo pačiu laikoma ir viena nesaugiausių. Tiksliau, automatiniai jos nustatymai toli gražu neužtikrina maksimalaus privatumo. Laimė, Chrome yra labai lanksti (tai viena jos populiarumo priežasčių), tad ją labai nesunku paversti gerokai saugesne. Nukeliaukite į Chrome Web Store. Iš čia galima parsisiųsti daugybę įvairių plėtinių, palengvinančių naršymą ir gyvenimą. Didesniam privatumui užtikrinti bus reikalingi keturi iš jų. Cookie AutoDelete padeda atsikratyti jus persekiojančiųjų slapukų. uBlock Origin leidžia užblokuoti nepageidaujamą turinį. Privacy Badger fiksuoja, kai kažkas renka duomenis iš jūsų paskyrų, praneša apie tai ir sustabdo tokį nutekėjimą. Galų gale, HTTPS Everywhere užkoduoja jūsų gaunamą ir išsiunčiamą informaciją, todėl jūsų veiklą tampa daug sunkiau stebėti. Visi šie nemokami plėtiniai leis jums naršyti gerokai privačiau bei kontroliuoti kas ir kiek mato, ką jūs veikiate internete.
Safari privatumo nustatymai
Safari – antra populiariausia naršyklė pasaulyje, naudojama maždaug dešimtadalio vartotojų. Savaime suprantama, Mac kompiuterių savininkų. Apple pastaraisiais metais labai daug dėmesio skiria saugumui ir privatumui, tad daugybė tokių sprendimų yra integruota į pačią naršyklę, tereikia žinoti, kokius mygtukus paspausti. Safari 14, pasirodžiusioje kartu su macOS Big Sur, atsirado galimybė stebėti, kas ir kokius jūsų duomenis renka. Atsidarykite naršyklę ir spustelėkite Preferences>Privacy. Pasirodžiusioje lentelėje pamatysite užrašą Prevent cross-site tracking. Įsitikinkite, kad jis pažymėtas varnele, o jeigu ne – padarykite tai. Tuo pačiu galite ir ištrinti slapukus, kurių spėjote prikaupti. Tame pačiame lange spustelėkite Manage Website Data. Čia pamatysite, kurie puslapiai stebi jūsų veiklą. Slapukus ir seklius galite trinti po vieną, spustelėdami prie kiekvieno iš jų esantį mygtuką Remove, arba galite viską ištrinti vienu ypu – tam skirtas sąrašo apačioje esantis Remove All mygtukas. Beje, slapukus galite ir tiesiog užblokuoti. Tereikia Preferences>Privacy lange varnele pažymėti punktą Block all cookies.
Mozilla Firefox privatumo nustatymai
Mozilla Firefox kažkada buvo, ko gero, populiariausia naršyklė pasaulyje, ir nors šias pozicijas prarado, ji tebeturi milijonus ištikimų gerbėjų visame pasaulyje. Šia naršykle kasdien naudojasi apie 8 proc. visų interneto vartotojų. Viena iš priežasčių, kodėl Mozilla Firefox tebeturi tiek simpatikų, ir yra jos saugumas. Jau baziniai naršyklės nustatymai veikia labai efektyviai, o savo privatumą galite dar labiau sustiprinti. Atsidarykite naršyklės meniu – trys linijos viršutiniame dešiniajame ekrano kampe – ir pasirinkite Preferences. Atsivėrusiame lange spustelėkite Privacy & Security. Čia galėsite pasirinkti vieną iš trijų saugumo režimų: Standart, Strict ir Custom. Pirmasis – bazinis. Jis blokuoja seklius ir slapukus, jeigu naršote privačiame lange. Antrasis – gerokai griežtesnis. Jis seklius blokuoja visur ir visada. Galiausiai Custom labiau skirtas norintiems personalizuoti savo privatumo nustatymus – sistema paklaus, ką ir kokiomis sąlygomis norite blokuoti. Kai pasirinksite norimą privatumo režimą, spustelėkite Reload All Tabs mygtuką, kad nustatymai pradėtų veikti.
Microsoft Edge privatumo nustatymai
Internet Explorer per savo ilgą gyvavimo istoriją spėjo tapti tikra internetinio folkloro žvaigžde. O tiksliau – pokštų objektu. Visgi šią naršyklę pakeitusi Microsoft Edge ne tik ištaisė beveik visas savo pirmtakės bėdas, bet ir pamažu pritraukia vis daugiau naujų vartotojų. Ja kasdien naudojasi apie 8 proc. žmonių. Panašiai, kaip Mozilla Firefox, Microsoft Edge leidžia jums pasirinkti vieną iš kelių privatumo režimų, geriausiai atitinkančių jūsų poreikius. Paspauskite trijų taškelių ikoną, esančią dešiniame viršutiniame naršyklės kampe, ir pasirinkite Settings. Atsivėrusiame meniu paspauskite Privacy and Services. Jums bus pasiūlyti trys pasirinkimai: Basic, Balanced ir Strict. Microsoft Edge automatiškai pasirenka Balanced režimą, kuris blokuoja seklius iš visų puslapių, kuriuose jūs lankotės retai. Atitinkamai Basic šiuos nustatymus dar labiau sušvelnins, o Strict – sugriežtins. Tik turėkite omenyje, kad, pasirinkus pastarąjį, kai kurių puslapių veikimas gali šiek tiek sutrikti.
Privačios naršyklės Brave ir TOR
Jeigu tiesiog nenorite kvaršinti galvos dėl nustatymų, verta pagalvoti apie alternatyvą, kurios pavadinimas yra Brave. Ši Chrome pagrindu sukurta greita ir patikima naršyklė (taigi, visa Chrome istorija persikels) automatiškai blokuoja visas reklamas, seklius, slapukus ir pan., o iOS vartotojams netgi suteikia prieigą prie savo VPN paslaugos. Automatinius nustatymus taip pat visada galima pakoreguoti, atlaisvinant arba sustiprinant apribojimus. Naršyklės meniu spustelėkite Preferences. Atsivėrusiame Settings lange pasirinkite Shields ir pamatysite visus dabar veikiančius privatumo nustatymus. Spustelėkite Advanced ir galėsite juos dar labiau detalizuoti. Jeigu norite dar daugiau kontrolės, pasirinkite Additional Settings>Privacy and Security. Šiame puslapyje rasite dar daugiau nustatymų. Jeigu norite dar daugiau privatumo, verta išbandyti TOR. Tai naršyklė, veikianti maršruto parinktuvo principu. Siunčiami duomenys čia keliauju svogūno principu – jie suskirstomi į daugybę sluoksnių ir iš pradžių keliauja į tūkstančių programoje dalyvaujančių savanorių kompiuterius, o tik tada į serverį, kurį norima pasiekti. Kitaip tariant, TOR veikia kaip nemokamas proxy tinklas ir sukuria ypatingai aukštą anonomiškumo lygį – atsekti kompiuterio, kuris naudojasi tokia naršykle, IP adresą yra praktiškai neįmanoma.
