Inovacijos

Mars One į Marsą neskris – kas galėjo pamanyti? Visi!

2019 kovo 6

2012 m. olandų kompanija Mars One apsiskelbė ketinanti kurti pirmąją koloniją Marse. Na ir žinoma, jos gyventojų kasdienybę paversti į realybės šou. Neseniai kompanija prisipažino bankruotuojanti, taip ir nepakilusi nuo Žemės paviršiaus. Kaip viskas taip greitai subliuško, aiškinasi Goda Raibytė.

 

_-7

Kompanija ketino atrinkti keturis „savanorius-kolonistus“ ir išsiųsti juos į Marsą be galimybės sugrįžti. Prie jų prisijungtų vis nauji gyventojai, o kolonija pamažu plėstųsi. Pirmieji skrydžiai buvo numatyti iš pradžių 2020 m., po to 2022 m. Galiausiai ir pati kompanija pasimetė, kada turėjo pradėti misiją.

Mars One turėjo labai gražių kolonistų miestelio piešinių, kūrė istorijas, kaip gyventojai ten gaminsis maistą, gaus vandens, ką veiks per dienas ir kaip Žemėje mes visa tai stebėsime.  Kompanijos vadovas Basas Lansdorpas ir į Lietuvą buvo užsukęs bei pasakojo tą pačią istoriją kaip ir visose konferencijose.

Mars One skaičiavo, kad pirmųjų žmonių apgyvendinimui reiks apie 6 mlrd. dolerių, o dar po 4 mlrd. kainuos kiekviena nauja misija. Tam reikėjo ne tik investuotojų, bet ir sudominti paprastus žmones „marsiečių“ realybės šou. Tik viena mažytė smulkmena. Net ir dabar tik artėjame prie technologijų, kurios sugebėtų žmones nuskraidinti toliau nei Mėnulis. Ką jau kalbėti apie patvarias kosmoso kolonijas, kuriose žmonės galėtų gyventi.

_2-8

Tarptautinėje Kosminėje Stotyje (TKS) žmonės pasikeisdami gyvena jau 19 metų. Tačiau Marse viskas būtų daug sudėtingiau. Visų pirma, iki jo dar reikia nusigauti. Tam būtinos galingos raketos ir erdvėlaiviai. SpaceX čia jau nemenkai pasistūmėjo į priekį, bet dar tikrai ne tiek, kiek reikia.

Taip pat reikėtų gyvybę palaikančios įrangos. Tokia puikiai veikia TKS, ir kol kas nėra pagrindo manyti, kad šios technologijos negalėtų būti pritaikomos Marse. Tačiau skraidinti šią įrangą iki Marso būtų labai brangu ir sudėtinga, o, jeigu žmonių gyvybei iškiltų pavojus, jie, priešingai negu TKS astronautai, neturėtų galimybių sugrįžti namo.

Tam, kad Marso kolonija būtų patvari, reikėtų ir technologijų, kurios sugebėtų panaudoti Marso išteklius. Pavyzdžiui, ištrauktų vandenį iš Marso paviršiaus (jeigu tokio rastų užtektinai) ir paverstų jį geriamu. Tokios technologijos dar tik vystomas, ir nei viena dar nebuvo išbandyta Marse. Galų gale, neaišku, kaip kelionė į Marsą ir gyvenimas jame paveiktų ir žmogaus organizmą. Ilgiausiai kosmose išbūta tik 14 mėnesių, o vien kelionė į Marsą truktų 7-8 mėn.

_3-8Mokslininkams ir inžinieriams Mars One planai iš pradžių tik juoką kėlė. Tačiau, tūkstančiams žmonių susidomėjus galimybe tapti kolonistais, jie susirūpino. B. Lansdorpas meistriškai išsisukinėdavo nuo konkretesnių klausimų. Jis tikindavo, kad sąlygos Marse yra labai panašios į Žemės.

Į mokslininkų argumentus, kad žmonės Marse mirtų žiauriomis mirtimis (iš bado, gaisruose ar dar baisiau), Mars One vadovas astsikirsdavo teiginiais, kad šie nieko nežino, visos reikiamos technologijos egzistuoja, o Mars One lygino su Apollo 11. Nepaisant tokių nusišnekėjimų, verslo planas paėjo. Pritraukta dešimtys milijonų dolerių, o tarp panorusių dalyvauti buvo ir keli lietuviai.

Kaip visi jie reaguos į MarsOne fiasko – nežinia. Labai gali būti, kad apgavikai iš šio reikalo išlips sausi. Žinoma, yra sakančių, kad projektas bent išpopuliarino kelionių į Marsą idėją. Tik štai klausimas, ar populiarinimas meluojant ir skleidžiant pseudomokslinius faktus, iš tikrųjų nebus padaręs daugiau žalos.