Inovacijos

Lietuviško interneto gimtadienis: Kaip Adolfo Laimučio Telksnio vizija virto realybe?

2019 spalio 10

Ateities prognozavimas – be galo komplikuotas užsiėmimas. Net ir spėdami, kas bus vos po 5–10 metų, labai dažnai beviltiškai prašauname pro šalį. Ką jau kalbėti apie bandymus prognozuoti kelis dešimtmečius į priekį. Štai todėl profesoriaus Adolfo Laimučio Telksnio dar 1968–aisiais pateiktos prognozės šiandien ir atrodo taip įspūdingai.

Inžinierius, informatikas tuomet, galima sakyti, kalbėjo apie mūsų dabar patiriamą pasaulį, kurį į priekį varo mobiliosios technologijos ir internetas. Tačiau mokslininkas savo gyvenime užsiėmė toli gražu ne vien teorizavimu. Nepriklausomybės aušroje jis labai daug prisidėjo prie to, kad 1991 m. spalio 10-ąją Lietuva iš tikrųjų prisijungtų prie pasaulinio tinklo ir už tai kartais pavadinamas „Lietuvos interneto tėvu“.

Švenčiant lietuviško interneto gimtadienį, siūlome iš arčiau susipažinti su A. L. Telksnio įžvalgomis bei tai, kaip jos virto realybe.

1968 m. mokslininkas viename to meto laikraštyje pristatė keistą pasaulio po 50 metų viziją. Joje svarbiausią vaidmenį vaidino futuristinis prietaisas, kurį, anot jo, ateityje turės kiekvienas žmogus. Jam straipsnyje duotas „informerio“ pavadinimas, o apibūdintas jis kaip „garsų, šviesos vaizdų siųstuvas, imtuvas bei galinga skaičiavimo mašina“. Kitaip tariant, čia iš esmės aprašytas šiuolaikinis išmanusis telefonas. Čia pat A. L. Telksnys papildo, kad „informeris“ leis žmogui pateikti užklausą ir „momentaliai gauti atsakymą žodžiu, raštu arba vaizdais“, taip iš esmės apibūdindamas internetą.

Natūralu, kad kyla klausimas, kaip mokslininkui pavyko pateikti tokias tikslias prognozes? Kaip jis pats sako, vaizdą susidaryti padėjo tuometinių mokslo naujienų skaitymas. Amerikiečiai jau buvo sujungę ankstyvąsias skaičiavimo mašinas į tinklą ir naujienos apie tai praslydo netgi pro Geležinę uždangą, taip leisdamos matyti į kurią pusę judama.

Beje, A. L. Telksnys ir pats reikšmingai prisidėjo prie kompiuterių evoliucijos. Šeštajame dešimtmetyje jis sukūrė pirmąją Lietuvoje skaičiavimo mašiną, o vėliau ir pirmąjį Europoje rašto ženklus skaitantį automatą „Rūta 701“, atpažindavusį net ranka rašytus simbolius.

Vien tuo A. L. Telksnio indėlis į lietuviško interneto raidą nesibaigė. Atgavus nepriklausomybę, pagaliau atsirado galimybė šias technologijas panaudoti tam, kam jos ir buvo sukurtos – informacijos dalijimuisi su visu pasauliu.

Uždavinio būta sudėtingo. 1991 m. pradžioje Lietuva vis dar buvo pakankamai izoliuota ir labai spaudžiama ekonomiškai. Daugybė, regis, savaime suprantamų dalykų lietuviams buvo neprieinami. Net paties mūsų egzistavimo nebuvo pripažinusi nei viena valstybė. Kaip yra sakęs pats mokslininkas, tuo metu jis manė, kad pravėrus šį „langą į pasaulį“, būtų galima užmegzti ryšį su pasaulio bendruomene ir garsiau pranešti apie save.

Tai padaryti galiausiai pavyko sujungus tuometines pasaulinio lygio Lietuvos informatikų žinias ir patirtį su Skandinavijos šalių parama. 1991-ųjų vasarą  A. L. Telksnys buvo pakviestas sudalyvauti Tarptautinėje kompiuterių tinklų konferencijoje Danijoje, į kurią tuomet suvažiavo geriausi informatikai ir telco specialistai iš visų Šiaurės šalių. Būtent čia besikalbant su kolegomis ir gimė idėja sukurti palydovinio ryšio kanalą „Lietuva–Internetas“.

Nors 1991 m. Lietuva jau buvo paskelbusi nepriklausomybę, faktinė Sovietų Sąjungos įtaka dar niekur nebuvo dingusi. Ji tebekontroliavo daugelį kasdieniam gyvenimui svarbių aspektų. Tačiau telco buvo viena iš tų sričių, kurių dėka pamažu vaduotasi iš šių gniaužtų.

Norvegams padovanojus Lietuvai reikiamus kompiuterius ir ryšio techniką, per tris mėnesius buvo sukurtas pirmasis šalyje palydovinio ryšio kanalas. Jo stotys stovėjo Matematikos ir informatikos institute, A. Goštauto gatvėje, ir Oslo universitete. Kanalas veikti pradėjo 1991–ųjų spalio 10 d.

Kadangi tuo metu tai buvo visiška naujiena, sovietai paprasčiausiai neturėjo jokių galimybių signalą sukontroliuoti. Pagaliau atsirado kanalas, kuriuo be jokių suvaržymų ar baimių galėjai perduoti duomenis, bendrauti telefonu ar siųsti fakso pranešimus. Tuo iš karto pradėjo naudotis Lietuvos Aukščiausioji Taryba (LAT), Vyriausybės organizacijos, mokslo ir studijų įstaigos.

Sutapimas ar ne, bet toks Lietuvos žengimas į komunikacijos amžių sutapo ir su proveržiu siekiant tarptautinio pripažinimo.

Savo žinių alkio ir noro inovuoti A. L. Telksnys ir toliau nepraranda. Telco industrijoje vyksta per daug, kad ji pasidarytų nebeįdomi.

Šiuo metu mokslininkas aktyviai dirba prie lietuvių kalbos atpažinimo ir sintezavimo sistemos „LIEPA“ projekto, kurio tikslas – pagaliau leisti su technologijomis susikalbėti lietuviškai. Kaip žinia, tokie išmanieji pagalbininkai kaip Google Assistant, Siri ar Cortana iki šiol jos nesupranta, tad „LIEPOS“ projektas čia gali sukelti labai laukiamą proveržį.

Mokslininką labai masina ir 5G ryšio potencialas. Anot jo, naujasis standartas atvertų potencialą ateities, kurioje su robotais galėtumėme bendrauti tiesiog kalbėdami savo kalba. Gali būti, kad ilgainiui užteks ir… tiesiog minčių. Juk, pasak A. L. Telksnio, jos yra ne kas kito, kaip elektrocheminiai impulsai, kuriuos galima iškoduoti ir paversti kompiuteriui suprantamais signalais.

Pirmieji mašinų ir programų valdymo mintimis bandymai jau atliekami. Taigi per artimiausius 50 metų žmonijos laukia atradimai, prieš kuriuos nublanks ir mūsų dabar turimi „informeriai“.