Kai kurį laiką kunkuliavusiame Lietuvos startuolių katile užgimė pirmasis vienaragis – milijardu dolerių vertinamas startuolis – „Vinted“ – kilo klausimas: o gal jų galime užveisti dar daugiau? Kur ganosi tie vienaragiai, kuo jie minta ir kaip pagauti – užauginti daugiau tokių?
Ir nors šis klausimas koronaviruso protrūkio metu atrodytų nelogiškas ar net šventvagiškas, anaiptol taip nėra. Netgi atvirkščiai – dabar visu gražumu atsiveria naujos galimybės ir suspindi senos.
Sveikatos priežiūra
Koronaviruso protrūkio metu akivaizdžiai matosi, kad pirmiausia su iššūkiais susiduria sveikatos apsaugos sistema: trūksta testų apsikrėtusiems žmonėms nustatyti, trūksta apsaugos priemonių. Pavyzdžiui, Vokietijoje užgimė vienas startuolis, siekiantis suprojektuoti modulinį medicininių kaukių gamybos cechą-konteinerį, kuris galėtų būti permetamas ten, kur jo reikia.
Dirbtinis intelektas gali nuveikti daug. Pavyzdžiui, remiantis kelionių duomenimis, socialinių tinklų informacija prognozuoti epidemijų eigą ir galimus jų židinius. Ieškoti būdų, kaip nustatyti virusą pagal kitus nei kraujo duomenis: temperatūros daviklius, pokyčius balse bei kitus signalus.
Paradoksaliai gali skambėti, bet problema, kad koronaviruso protrūkis praeis, todėl ieškomi ir kuriami sprendimai turėtų orientuotis į ilgalaikę perspektyvą. Dirbtinio intelekto panaudojimas diagnozėje gali būti lietuviškas „Oxipit“ startuolis, sukūręs „ChestEye AI“ sprendimą analizuoti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas. Jis geba automatiškai aptikti 75 diagnozes ir savarankiškai parengti jų aprašus. „Oxipit“ turimais tyrimų duomenimis, „ChestEye“ leidžia 30% sutrumpinti pacientui skiriamą diagnozės laiką bei 50 proc. sumažina žmogiškosios klaidos tikimybę.
Labai tikėtina, kad koronavirusas duos didesnį impulsą telemedicinai: pradedant konsultacijomis, baigiant preventyvia sveikatos priežiūra, kur naudojantis įvairių daviklių, matuojančių širdies ritmą, temperatūrą, kraujospūdį ir prisotinimą deguonimi bei stebinčių judėjimą trimatėje erdvėje visuma, būtų galima objektyviau spręsti apie bręstančias sveikatos problemas.
Vakarų visuomenė sensta, išlaidos sveikatos priežiūrai auga, darbingo amžiau žmonių mažėja. Priemonės, kurios padėtų pigiau ir efektyviau įvertinti sveikatos būklę bei imtis prevencinių veiksmų yra laukiamos tiek vyriausybių, tiek draudimo kompanijų.
Nuotolinis mokymas, darbas, virtualus dalyvavimas
Analogiškai – nuotolinis mokymas. Karantino apribojimai tik paaštrina gerų švietimo platformų bei turinio poreikį. Nepakanka popierinių vadovėlių ir užduočių suskaitmeninti, sukelti į „YouTube“ filmukų – tą parodė jau pirmosios nuotolinio mokymo Lietuvoje dienos. Anksčiau ar vėliau reikės pergalvoti ir perkurti tiek procesą, tiek turinį galvojant apie skaitmeninę erdvę.
Nuotolinis darbas irgi nėra naujas dalykas. Dabartiniai judėjimo apribojimai jo aktualumą ir trūkumus užkėlė iki lubų. Kasdienės vaizdo konferencijos su kolegomis nekelia problemų, bet kai kalbame apie dalyvavimą parodose, konferencijose – norėtųsi įrankių, kurie suteikia didesnį įsitraukimą.
Virtualiosios ir papildytosios realybės technologijos turėtų būti ta sritis, kuri pagerintų virtualų, nuotolinį dalyvavimą (angl. telepresence) ir spręstų daug problemų tiek švietime, tiek pramogose, tiek marketinge, tiek gamyboje.
Pavyzdžiui, BMW naudoja papildytosios realybės sprendimus, leidžiančius apžiūrėti automobilius virtualiai, o taip pat ir gamyboje, mokymuose. Virtualios realybės sprendimus savo darbuotojams apmokyti naudoja ir lietuviškos aviacijos įmonės „FL Technics“ ir „Baltic Ground Services“.
Logistikos iššūkiai
Trečia sritis – elektroninė prekyba, atrodo, buvo jau kasdienis reikalas, tačiau dar niekada nebuvo tokio didelio poreikio ja naudotis ir, pasirodė, kad logistika: prekių pristatymas tapo iššūkiu. Mūsų prognozė – tai duos papildomą postūmį pristatymo automatizavimo, naudojant autonominius dronus, transporterius, sprendimų paklausai.
Taip pat – ieškant sprendimų, kaip išvengti ilgų tiekimo grandinių ir perkelti automatizuotas gamybos vietas arčiau vartojimo. Trimatis spausdinimas – tai tik pradžia.
Greta sveikatos priežiūros ir apsaugos, automobilių bei prekybos, „The New York Times“ kartu su „CB Insights“ rinkos tyrimų kompanija, stebinčia vienaragius, išskiria dar ir žemės ūkį, bankus bei gyvybės mokslus, kur vietą randa specializuoti programinės įrangos sprendimai.
Pavyzdžiui, „Benchling“ kompanija pasiūlė mokslininkams produktą, kuris pakeičia jų vis dar naudojamas popierines užrašines skaitmeniniais, indeksuotais paieškai užrašais. Arba 2014 metais įsteigta „Farmers Business Network“ už 700 dolerių per metus analizuoja ūkininkų duomenis apie jų ūkius bei padeda jiems priimti sprendimus dėl priemonių pirkimo ir derliaus pardavimo.
Ieškoti problemų ir sprendimų joms
Akivaizdu, kad nėra vienos konkrečios srities, „sidabrinės kulkos“, „aukso gyslos“, slapto Eldorado miesto, kur vos įžengęs tampi vienaragiu.
„CB Insights“ savo sąraše šiuo metu turi 450 kompanijų-vienaragių, kurios visos kartu vertinamos 1,342 trln. dolerių. Peržiūrėjus bent 50 jo įrašų, tampa akivaizdu, kad vienaragiai užgimsta praktiškai visuose sektoriuose.
Vis tik tam tikrų gairių – pamąstymų galima rasti.
Reikia ieškoti problemų, kurios apsunkina gyvenimą arba verslą ir surasti būdus, kaip išspręsti jas: padaryti patogiau, greičiau, sumažinti sąnaudas. Ir tai nebūtinai turi būti visiška inovacija – galima apčiuopiamų rezultatų pasiekti pasiūlius geresnį sprendimą.
Hakatonai yra gera vieta dairytis ne tik problemų ar galimų jų sprendimų, bet ir suburti komandą.
Kitas patarimas – dairytis rinkos, kuri galėtų būti arba būtų bent milijardo dolerių dydžio. Tokio dydžio rinkoje bus vietos naujiems žaidėjams, yra erdvės augti. Vadinasi, idėja turi būti peržengianti Lietuvos sienas.
Dar vienas patarimas: nuo pat pradžių produktas ar paslauga turi turėti aiškų monetizavimo modelį – kaip tas verslas uždirbs pinigus.
Lengva nebus. Kaip rašė “The New York Times”, lengviausiai ir riebiausią grietinėlę nusiima pirmoji banga. Antrajai visada sunkiau – reikia ieškoti nišinių ir sudėtingesnių sprendimų.
