Gyvenimo būdas

Kuo ypatingi su technologijomis augantys vaikai ir ar reikėtų dėl jų pergyventi?

2019 balandžio 12

Socialiniai tinklai sukelia depresiją, vaizdo žaidimai skatina agresiją, o internetas turėjo mus sujungti, bet slapta padarė mus vienišais. Tokie ir panašūs pranešimai nieko nestebina. Neigiamos naujienos visada sulaukia daugiau dėmesio nei teigiamos. Tačiau ar tikrai visi šie gąsdinimai dėl žalingo technologijų poveikio jaunajai kartai turi pagrindą?

_-21

Naujienų apie tai, kaip smarkiai technologijos kenkia jaunajai kartai, yra tiek daug, kad su jomis nelabai kas ir ginčijasi. Tėvai ir švietimo specialistai analizėms laiko išvis nešvaisto. Visą demėsį jie iš karto skiria susirūpinimui ir panikai. Ar verta dėl to stebėtis, kai daugybė naujienų trimituoja apie augančius depresijos, socialinės izoliacijos ar netgi savižudybių mastus? Tačiau tyrimų, atskleidžiančių tokias tendencijas, nėra tiek daug. Žiniasklaida tiesiog pasigauna grėsmingiausiai skambančias. Suveikia žmogiškas fenomenas: blogas naujienas mes mėgstame daug labiau nei geras ar neutralias.

_2-24

Visi ženklai tarsi sufleruoja, kad atsakymas yra vienareikšmiškas ir nenuginčijamas „taip“. Pavyzdžiui, asmenys, kurių amžius 13-23 metai, su telefonu rankose kasdien praleidžia tiesiog milžinišką laiko kiekį. Beveik pusė (45,5 proc.) – 3-6 valandas per parą. 17,1 proc. – po 6-9 valandas, o beveik kas dešimtas (9 proc.) net po 10 valandų. Sutikite, tai labai daug laiko, o tokie įpročiai neabejotinai turi poveikį jauno žmogaus mąstysenos formavimuisi. Visgi su grėsmingomis ir gąsdinančiomis interpretacijomis labai skubėti nereikėtų. Dažnas suaugęs žmogus juk lygiai taip pat praktiškai visą darbo dieną praleidžia žiūrėdamas į kompiuterį. Ar tai irgi turėtų reikšti, kad jie priklausomi?

_3-25

Norint suprasti vaikų ir paauglių elgesį, mums iš pradžių reikėtų sutarti, ką mes vadiname „priklausomybe“, ir ar tikrai šis žodis tinka jaunimo santykio su savo telefonais apibūdinimui.  Būtina atkreipti dėmesį į faktą, jog šiuolaikiniai paaugliai į telefonus paprasčiausiai nebežiūri kaip į pramogą teikiančius daiktus. Jiems tai kur kas daugiau. Telefonas – tai logiška jų pačių tąsa. Ar jūs jaučiatės priklausomi nuo savo dešiniosios rankos? Ne. Ji tiesiog yra jūsų dalis. Gal skamba kiek komiškai, bet telefonas pamažu tampa dar viena mūsų galūne, būtina pilnaverčiam gyvenimui.

_4-21

Pergyvenantiems dėl jaunosios kartos prilipimo prie ekranų derėtų turėti omenyje, kad technologijomis ji naudojasi nepalyginamai intuityviau nei anksčiau buvusios. Didelė dalis jos bendravimo paprasčiausiai persikėlė į virtualiąją erdvę. Čia pokalbis vyksta nuolat ir nepertraukiamai, o riba tarp gyvo ir „technologinio“ bendravimo paprasčiausiai išsitrina. Taip netgi susiformuoja visiškai nauji bendravimo etiketo elementai. Pavyzdžiui, paaugliai taiko „trijų taisyklę“. Ji reiškia, kad kartu leidžiant laiką, vienas iš draugų tu gali lindėti telefone, jeigu tuo metu vykstančiame gyvame pokalbyje dalyvauja bent trys kiti žmonės. Kitu atveju toks elgesys laikomas nemandagiu.

_5-19

Taigi jaunoji karta tikrai netapo anti–socialia ir užsidariusia savyje. Dėl to galite būti visiškai ramūs. Tiesą sakant, jeigu ir reikėtų dėl kažko pergyventi tai kaip tik dėl per didelio jų socialumo. Ekspertai pripažįsta, kad technologijų šalutinis poveikis – tai išaugusi FOMO (baimė kažką praleisti). Kai bendraujama nuolat ir praktiškai nepertraukiamai, tai vyksta gana paviršutiniškai. Pašnekovai tarsi nebeturi prabangos būti nuobodūs, mat jų draugų rankose – visą pasaulio informaciją talpinanti alternatyva. O tiksliau, konkurentas. Kita vertus, argi ne visos kartos turi savų problemų ir iššūkių? Kas pasakė, kad paaugliai bręsdami neišmoks tvarkytis su FOMO? Psichologai ir sociologai skatina tiesiog suteikti jiems šansą.