Įdomūs įrenginai

Kas yra ir ką daro Elono Musko projektas Neuralink?

2020 rugsėjo 7

Paskutinį rugpjūčio penktadienį pasaulį apskriejo gana keista, bet tuo pačiu ir be galo intriguojanti naujiena. Garsusis milijardierius Elonas Muskas, garsėjantis savo drąsiomis ir inovatyviomis idėjomis, pademonstravo kiaulę, kurios smegenyse implantuota mikroschema. Šis eksperimentas atliktas ne šiaip sau. Tai daug didesnio projekto, pavadinto Neuralink, dalis. Jo tikslas be galo ambicingas (daug kas pasakytų, kad netgi ambicingesnis už keliones į kosmosą) – sujungti žmogų ir technologijas. Neuralink idėja – sukurti mikroschemą, kurią žmonės galėtų įsisiūti į savo smegenis ir taip turėti nuolatinį ryšį su juos supančiais prietaisais. Skamba be galo futuristiškai, netgi bauginančiai. Kuo būtent užsiima Neuralink, kaip ji pakeistų mūsų gyvenimus ir visą pasaulį?

Kuo užsiima Elonas Muskas?

Turbūt nesuklystume Eloną Muską pavadindami vienu įdomiausių ir ambicingiausių žmonių pasaulyje. Skaitydamas apie jo idėjas, vystomus projektus ir ateities planus, tiesiog negali suvokti, iš kur jis turi tiek idėjų, energijos ir išteklių. Verslininkas pirmiausiai išgarsėjo dešimtojo dešimtmečio pabaigoje, kai įkūrė interneto kompaniją Zip2, vėliau parduotą už 340 mln. dolerių. Po to jis sukūrė produktą, šiandien žinomą PayPal vardu. Šį galiausiai už 1,5 mlrd. nusipirko e. komercijos milžinas Ebay. Šiuos pinigus E. Muskas investavo į įvairius projektus. Tačiau ne į kokius skalbimo miltelių ar varškės sūrelių gamintojus, o į ypatingai inovatyvias ir drąsias idėjas. Tokias, kurios sprendžia ypač dideles problemas bei siekia pakelti žmoniją į visiškai naują vystymosi pakopą. Žemė dūsta nuo mūsų išmetamo anglies dvideginio? E. Muskas įkūrė elektromobilių kompaniją Tesla. Mūsų miestai užkimšti automobiliais? E. Muskas pasisiūlė iškasti po jais tunelius, kuriais judėjimas vyktų daug greičiau ir efektyviau. Žemėje trūksta vietos ir išteklių? E. Muskas įkūrė SpaceX, gaminančią daugkartinio naudojimo raketas ir kitus kosminių skrydžių komponentus, kainuojančius nepalyginamai mažiau nei prieš 10 ar 20 metų ir, panašu, jau greitai padėsiančius mums pasiekti Marsą.

Neuralink idėja

Neuralink idėja irgi kilo intensyviai galvojant apie globalią, galima sakyti, egzistencinę problemą. Mašinos ir dirbtinis intelektas vystosi taip greitai, kad žmonija, regis, tuoj paskui jį paprasčiausiai nebespės. Tokia situacija iškelia begalę klausimų. Kaip mums derėtų reaguoti? Stabdyti technologinį progresą? Palikti viską savieigai, tikintis, kad galbūt viskas bus gerai? Neuralink tarsi siūlo trečią alternatyvą – technologijas tiesiogine žodžio prasme paversti mūsų dalimi. E. Muskas šiuo metu mato vieną esminę problemą – delsą. Išmaniuosius telefonus ar kompiuterius mes kontroliuojame rankomis, juose rodomą informaciją matome akimis. Visa tai užtrunka! Dirbtinis intelektas turi momentinį priėjimą prie visos įmanomos informacijos, kai mes esame priversti jos ieškoti fiziniu būdu. Tačiau kas nutiktų, jeigu mūsų neuronai turėtų tiesioginį ryšį su internetu? Kitaip tariant, tarp šių dviejų elementų nebeliktų jokio fizinio barjero.

Ką galėtų Neuralink?

Skamba labai futuristiškai ir ambicingai, o kuo tai pasireikštų praktikoje? Egzistuoja toks terminas „transhumanizmas. Juo nusakomas tam tikras santykis tarp žmogaus ir technologijų, kai pastarosios iš esmės tampa jo dalimi, suteikdamos šiam gebėjimų, kurių jis iki tol neturėjo. Teoriškai į asmens kūną implantuotas širdies stimuliatorius jį paverčia transhumanu. Panašia logika veiktų ir Neuralink. Atliekant procedūrą žmogaus kaukolėje būtų išgręžiama maža skylutė ir smegenyse įsiuvama mikroschema, palaikanti tiesioginį ryšį su internetu ir taip išplečianti jų galimybes. Kaip smarkiai? Potencialiai – dramatiškai. Neuralink žada, kad toks „papildymas“ labai padėtų žmonėms su negalia – kurtiesiems, akliesiems ar net turintiems judėjimo problemų. Tačiau čia tik pradžia. Laikui bėgant, tokiu būdu įgytumėme tiesiog superherojiškų gebėjimų: turėtume savo galvoje radarą, panorėję nejaustume baimės ar panašių emocijų, o muzikos klausytumėmės be jokių ausinių ar kitos garso įrangos. Skamba įspūdingai. Tačiau ar realistiškai?

Ką dabar gali Neuralink?

Čia ir prasideda didžiosios spekuliacijos. Neuralink įkurta prieš ketverius metus. Žinant tai, kad neuromokslai yra ypač komplikuota sritis, būtų naivu tikėtis, kad įmonė jau dabar turėtų kokio nors ypatingo prietaiso prototipą, kurį galėtų demonstruoti, dalindama pažadus apie ateitį. Atsakymas į klausimą, ką tokio ypatingo šiuo metu gali nuveikti Neuralink, šiuo metu, ko gero, būtų „nieko. Neuralink iki šiol dar neįrodė, kad iš tikrųjų gali įgyvendinti savo užmojus. Ligų gydymo srityje, panašu, nė kiek nepasistūmėta pirmyn. Problemų kelia ir pačios jungties kūrimas. Ji smegenyse turėtų būti „įsiūta“ specialiais laidais, bet gyvose smegenyse jie turi savybę irti. Net ir daug triukšmo sukėlęs „patobulintų kiaulių“ pristatymas nebuvo toks jau ypatingas. Demonstruoto gyvūno smegenyse iš tikrųjų veikė implantas, susietas su garso sistema. Jis atpažindavo neuronų veikimą ir konvertuodavo juos į garsinius signalus. Kitaip tariant, dėl Neuralink implanto, mes galėjome išgirsti kiaulės smegenų veikimą. Tačiau nieko čia naujo. Įvairiose laboratorijose tokie eksperimentai (kartais net su žmonėmis) yra atliekami jau dešimtmečius.

Kokia Neuralink ateitis?

Jeigu Neuralink iš tiesų neparodė nieko ypatingo, koks tuomet buvo paršelių prezentacijos tikslas? Paprastai tariant, tai buvo viešųjų ryšių kampanija, orientuota į naujų darbuotojų pritraukimą. Neuralink nurašyti vos po ketverių metų veiklos būtų mažų mažiausiai kvaila. Tesla juk irgi buvo pasitikta su skepticizmu. Šiandien – tai milijonų žmonių svajonių automobilis. SpaceX ambicija daug kam irgi atrodė tik svaičiojimai. Komerciniai skrydžiai į kosmosą? Sėkmės! Ką gi, šiemet SpaceX jau netgi savarankiškai pakėlė žmones į orbitą ir iš esmės pradėjo tokių skrydžių revoliuciją. Staiga net ir Marsas nebeatrodo esąs taip toli. Žinant tai, koks motyvuotas ir ambicingas žmogus yra E. Muskas, norisi tikėti, kad Neuralink gali sukelti panašų proveržį neuromokslų srityje. Tačiau, siekiant šio tikslo, kompanijai reikia žmogiškojo talento, galinčio laukines idėjas paversti realybe. Paršiukų eksperimentas, tegu ir ne originalus, ambicingiems mokslininkams turėjo parodyti, kad Neuralink į savo tikslus žiūri labai rimtai. Dabar belieka laukti rezultatų. O kol laukiame, geriausia jungtimi su virtualiuoju pasauliu išliks nešiojami išmanieji prietaisai. Pavyzdžiui, pats moderniausias Samsung Galaxy Watch 3 arba kiti išmanieji laikrodžiai bei apyrankės.