Gyvenimo būdas

Kova dėl privatumo. Kur juda socialiniai tinklai?

2019 rugsėjo 24

Ar dar prisimenate, koks Facebook buvo tada, kai tik pradėjote juo naudotis? Jeigu prie šio socialinio tinklo prisijungėte prieš kokį dešimtmetį, tai gal dar pamenate, kaip laisva ir chaotiška jame viskas buvo. Taip jau nutinka su kiekvienu nauju komunikacijos kanalu. Kiekvieną sykį neišvengiamai prireikia laiko tam, kad vartotojai paprasčiausiai susivoktų, ką būtent jie turi savo rankose, o patys platformos kūrėjai surastų tinkamiausius monetizacijos modelius. Visgi, ilgainiui taisyklės nusistovi ir socialinis kanalas ima funkcionuoti pagal jas. O kur taisyklės – ten ir jų spragos. Facebook ar Instagram liberalus požiūris į privatumo klausimus pastaraisiais metais tapo karštų diskusijų tema. Labai panašu, kad šis triukšmas socialinių medijų milžinams atsibodo ir šios platformos artimiausioje ateityje taps gerokai konservatyvesnėmis ir atsargesnėmis. Tačiau ar mums patiks?

Jeigu vidutinio žmogaus paklaustumėte, ar šis norėtų, kad Facebookas ir Instagramas daugiau dėmesio skirtų jo privatumo apsaugai, šis, ko gero, iš karto atsakytų „be abejo“. Visgi, sakyti galime daug ką, o kažką dėl to daryti – jau kitas reikalas. Savo privatumą mes labai mielai iškeičiame į paprasčiausią patogumą. Juk taip gerai, kai, užuot kiekvienam puslapiui pildžius atskirą registracijos formą, gali tai padaryti vos vienu mygtuko paspaudimui, arba visus savo kontaktus ir pokalbius rasti vienoje vietoje. Tačiau juk būtent taip Facebookas ir surenka visus tuos duomenis apie mus ir mūsų elgseną internete. Ir būtų pakankamai naivu tikėtis, kad pats socialinis tinklas savo iniciatyva ims tai daryti labai santūriai bei atsiprašinėdamas. Mūsų duomenys yra tikrasis jo pajamų šaltinis.  Galimybė laisvai ir informuotai disponuoti savo asmenine informacija tarsi ir yra mūsų visų teisė, tad nieko keisto, kad mums ši tema kelia susirūpinimą. Žinoma, visada atsiras žmonių, kurie pasakys paprastai: nepatinka taisyklės – nesinaudok. Tačiau ar tikrai viskas taip paprasta?

Bėda tai, kad interneto ir socialinių tinklų amžiuje gerokai pasikeitė pats mūsų privatumo suvokimas. Jeigu prieš dvidešimt metų, būtumėte sėdėję vieni savo kambaryje, ko gero, net į galvą nebūtų atėjusi mintis, kad jus galėtų kas nors stebėti. Juk tai jūsų privati erdvė! Ką jau kalbėti apie tai, kad jums vaikščiojant po miestą kažkas sekiotų iš paskos ir į užrašų knygutę žymėtųsi, kur jūs buvote ir ką veikėte. Visų pirma, jaustumėtės mažų mažiausiai kraupiai, o reaguodami į tokią situaciją tiesiog imtumėte koreguoti savo elgesį – atidžiau rinktumėtės žodžius, vengtumėte tam tikrų vietų ir t.t. Geriau pagalvojus, internete būtent tai ir vyksta. Mes esame nuolat stebimi, nuolat renkama informacija apie mūsų elgesį. Tačiau kažkodėl mūsų visa tai beveik negąsdina. „Privatumą“ vis dar suvokiame kaip dalyką, kurį pažeisti gali tik kitas žmogus. Tuo tarpu dėl to, kad mus nuolat stebi kažkokie nematomi algoritmai, per daug nesijaudiname. Jie mums paprasčiausiai atrodo nelabai tikri, tad ir tos potencialios grėsmės – sunkiai apčiuopiamos.

Čia tenka sugrįžti prie požiūrio „na ir kas? nenori – neatskleisk informacijos“. Deja ne viskas taip paprasta. Nerimauti reikėtų ne dėl faktų, kuriuos apie jus žino Google ir Facebook skaičiaus, o dėl jų aprėpties. Tik pagalvokite, jie žino apie jūsų buvimo vietą, kaip dažnai ir kiek ilgai joje būnate, kuo jūs domitės, kas jūsų draugai ir apie ką su jais susirašinėjate, o labai dažnai net ir turi jūsų mokėjimo kortelės duomenis. Kitaip tariant, algoritmai neretai gali tiesiog atkurti visą jūsų dieną. O taip pat ir gana patikimai prognozuoti jūsų būsimą elgesį. Akivaizdu, jog kiekvienas iš mūsų norėtų, jog apie mūsų slaptažodžius ar banko sąskaitos  duomenis žinotumėme tik mes patys, bet šiuolaikiniame pasaulyje to tikėtis sunku. Maža to, labai daug suprasti galima ir iš informacijos, kuri nėra tokia akivaizdžiai jautri. Pavyzdžiui, skaitymo apie tam tikras ligas, tam tikrų daiktų paieškų ar apsilankymų kai kuriuose puslapiuose. Ir net jeigu mes pasitikime Facebook ar Google, kas galėtų nutikti informacijai atsidūrus negerose rankose?

Kodėl nutiko taip, kad vos kelios kompanijos turi tiek daug informacijos apie mus? Visų pirma, internetas yra dar pakankamai jaunas reiškinys, tad ir taisyklės jame iki galo nenusistovėjusios. Tiksliau, teisinis reguliavimas tiesiog atsilieka nuo technologinės realybės. Prieš pora metų priimti GDPR įstatymai buvo vienas pirmųjų žingsnių, siekiant vartotojams suteikti daugiau privatumo. Dabar atėjo didžiųjų kompanijų eilė. Panašu, kad bent Facebook ir Instagram yra linkę užbėgti įvykiams už akių ir savo iniciatyva pajudėti didesnio privatumo link. Prieš kelis mėnesius pats Mark’as Zukckerberg’as išplatino viešą manifestą, kuriame įvardina, kokia kryptimi Facebook ir Instagram judės artimiausioje ateityje. Ta kryptis – tai perėjimas prie smulkesnių grupių: privačių, koduotų susirašinėjimų, uždarų grupių ir draugų grupelių, kuriose esanti informacija būtų laikina, t.y., po kurio laiko tiesiog išnyktų. Panašu, kad laikai, kai socialiniuose tinkluose be didesnio vargo galėjai būti detektyvu, artėja į pabaigą. Tačiau kas Facebookui iš to?

Pats M. Zuckerberg’as savo manifeste pripažįsta, kad Facebook nepasižymi duomenų apsauga besirūpinančios kompanijos įvaizdžiu. Todėl savo vartotojams ji turės tai įrodyti. Dar daugiau, duomenų pardavinėjimas juk yra tai, iš ko Facebook gyvena, tad privatumo iškėlimas į pirmą planą sujauktų visą jo verslo modelį. M. Zuckerberg’as į tokias abejones atsako paprastai: veiklos pradžioje mes irgi neturėjome verslo modelio. Panašu, kad nuo šiol Facebook ir Instagram savo veiklą statyti  planuoja ant privataus bendravimo pagrindo. Dabar įprasti naujienų srautai turėtų transformuotis į viešo pobūdžio informacijos talpyklą, o tikrasis veiksmas persikels į uždaras grupeles, sudarytas iš draugų ir bendraminčių. Šį procesą stebėti galime jau dabar. Instagram Stories jau turi „Close friends“ funkciją, o Facebook aplikacijoje grupėms skirtas atskiras mygtukas. Testuojama ir Instagram Threads aplikacija, skirta būtent informacijos dalijimuisi tik su artimiausiais draugais. Taigi populiariausių socialinių medijų laukia transformacija. Tik štai klausimas, kaip ją priims patys vartotojai. Ar nebus taip, kad jie išsilakstys į TikTok ar tinklus, kurie dar net nesukurti?