Verslas

Kodėl žmonės dirba nuo 9 iki 6, ir kaip tai keičiasi?

2020 balandžio 3

Aštuonių valandų darbo grafikas mums jau toks įprastas, kad jo net nelabai ir kvestionuojame. Tačiau, kodėl mes dirbame būtent taip? Kaip nusistovėjo būtent toks laikas? Pasirodo, aštuonių valandų darbo diena nėra toks jau ir senas išradimas. Ji atsirado tik moderniaisiais laikais. Ir nors pats jos veikimo principas, panašu, atitinka žmogiškuosius poreikius, forma ir toliau evoliucionuoja. Populiarėjantis darbas iš namų, jį įgalinančios technologijos bei sociologiniai tyrimai ir toliau keis tai, kaip ir kiek mes dirbsime.

Kiek dirbdavo ankstyvieji žmonės

Jeigu aštuonios darbo valandos jums atrodo labai daug, jums, ko gero, reikėtų arba susimąstyti apie darbo pakeitimą. Pirmykščių žmonių, kuriuos garsusis filosofas Jean–Jacques Rousseau apibūdino kaip laisvus ir laimingus, nebuvo toks jau malonus, kaip šiam norėjosi manyti. Pagrindinis jų kasdienis rūpestis buvo paprasčiausia maisto paieška, mat iki žemdirbystės ir gyvulininkystės atsiradimo tiesiog nebuvo galimybių sukaupti maisto ateičiai. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, Kalahario dykumoje iki šiol „necivilizuotą“ gyvenimą gyvenančios gentys vien maisto paieškai kiekvieną dieną sugaišta po 15 valandų. Kitaip tariant, šio bazinio poreikio patenkinimui jie skiria beveik dvigubai didesnę dienos porciją nei mes – savo darbui. Ką jau kalbėti apie tai, kad modernus darbas dažnai yra ne tik išgyvenimo, bet ir dvasinio pasitenkinimo šaltinis.

Kaip darbo dienoje atsirado struktūra

Žemdirbystė buvo tas proveržis, kuris pagaliau leido žmonėms gyventi sėsliau, o taip pat pradėti kaupti išteklius. Geriau suprasti šį virsmą padės labai įdomi statistika. Pirmykščių žmonių bendruomenėje vienos sudegintos kalorijos investicija duodavo 2-3 kalorijų rezultatą. Kitaip tariant, tam, kad surastų maisto, kurio energinė vertė siektų 200-300 kalorijų, žmogui reikėdavo jų sunaudoti 100. Tai labai menka grąža. Pirmosios inovacijos žemdirbystėje reiškė, kad viena išnaudota kalorija jau virsdavo 33 (palyginimui, šiuo metu šis santykis siekia 1:300). O tai reiškė, kad žmonės galėjo pradėti specializuotis, dirbti trumpiau, skirti daugiau laiko įvairaus pobūdžio kūrybai. Taip pat ir savi-organizacijai. Bendruomenės pradėjo formuluoti įstatymus, valdymo formas t.t. Visai tai, savo ruožtu, leido būti dar efektyvesniems ir netgi pradėti mąstyti apie paties darbo reguliavimą.

Kodėl dirbame po aštuonias valandas?

Vis dėlto, įstatymais reguliuoti darbo dieną pradėta tik pramonės revoliucijos laikotarpiu. Iš dabartinių perspektyvų žiūrint, pirmieji progresyvūs įstatymai atrodo gana makabriškai, bet pradėti nuo kažko juk reikėjo. Pavyzdžiui, 1819 m. Jungtinėje Karalystėje vaikams, jaunesniems nei devyneri, uždrausta dirbti medvilnės fabrikuose, o visiems jaunesniems nei šešiolika uždrausta dirbti ilgiau nei 12 valandų per parą. Įstatymai pamažu vis griežtėjo, kol galiausiai 1915 m. Urugvajus tapo pirmąja valstybe įteisinusia aštuonių valandų darbą dieną. Beje, pirmąja kompanija, kuri turėjo 40 valandų darbo savaitę, tapo Ford. Jos įkūrėjas Henry Ford labai puikiai įvardino tokio sprendimo priežastis: „Pats metas atsikratyti požiūrio, kad laisvas laikas yra prarastas laikas“. Verslininkas puikiai suprato, kad išvargęs darbuotojas – prastas darbuotojas, o pailsėjęs, emociškai stabiles žmogus per trumpesnį laiką sugeba nuveikti daugiau ir kokybiškiau. Ford dominavimas rinkoje labai greitai privertė tai suprasti ir kitus.

Darbo laikas ir technologijos

Pastarieji keli dešimtmečiai ypatingai smarkiai pakeitė tai, kaip ir kiek mes dirbame. Ištisos industrijos pradingo iš šio pasaulio ir buvo pakeistos naujomis. Mes dar niekada nebuvome tokie produktyvūs, o tuo pačiu ir lankstūs. Šiandien egzistuoja daugybė darbų, kurių atlikimui visai nebūtina būti vienoje konkrečioje vietoje. Net ir globalus verslas gali būti vystomas tiesiai iš jūsų namų virtuvės. Skaitmeninė revoliucija atvėrė galimybes ypatingai sparčiai globalizacijai, įteikė mums į rankas įrankius, kurių dėka komunikacija tapo tiesiog neįsivaizduojamai greita ir patogi. Čia reikėtų išskirti du esmines inovacijas. 1971 m. buvo pristatyta „elektroninio laiško“ idėja, šiandien beveik visiškai panaikinusi popierinės korespondencijos poreikį. Skaičiuojama, kad kiekvieną dieną žmonija išsiunčia apie 300 milijardų el. laiškų. Kitas svarbus sprendimas – 1994 m. prekyboje pasirodžiusi web kamera, palaipsniui atvėrusi galimybę kokybiškai ir nevaržomai bendrauti su kolegomis iš bet kur ir bet kada.

Kiek ir kaip dirbsime ateityje?

Visos šios inovacijos mus skatina vis aktyviau mąstyti apie tai ar biure praleidžiamų aštuonių valandų darbo dienos modelis yra pats geriausias sprendimas. Prieš kelis metus visas pasaulis labai susidomėjęs stebėjo Švedijos eksperimentą. Čia testuota šešių valandų darbo dienos idėja. Rezultatai pasirodė pakankamai įkvepiantys. Darbuotojai jautėsi energingesni, ramesni, galėjo skirti daugiau laiko sau. Tuo pačiu neužfiksuotas ir joks produktyvumo ar rezultatų kritimas. Kai kurie ženklai sufleruoja, kad yra netgi atvirkščiai. Panašu, kad tokiu keliu eiti netrukus pabandys ir suomiai. Bent jau tokius ketinimus yra išsakiusi šios šalies premjerė. Žinoma, ši idėja dar tik tikrinama. Nežinia, ar pasaulis funkcionuotų taip pat sėkmingai, jeigu šešių valandų darbo diena taptų masiniu reiškiniu. Tačiau akivaizdu, kad žmonija juda lankstesnių darbo santykių link. Mes individualiau skirstysimės darbo laiką. Rečiau pasirodysime biure. Nebe taip dažnai susitikinėsime gyvai. Kitaip tariant, dirbsime vis įvairiau ir individualiau.