Inovacijos

Kodėl visi svarbiausi telefonai „nuteka“?

2020 kovo 3

Bent kiek atidžiau sekantieji technologijų naujienas, ko gero, jau seniai pastebėjo, kad didiesiems gamintojams šiuolaikiniame pasaulyje labai sunkiai sekasi išlaikyti paslaptis. Labai detali informacija apie vieną ar kitą išleidimui ruošiamą flagmaną internete pasirodo likus dar net keliems mėnesiams iki oficialaus pristatymo. Ir labai dažnai ji pasirodo esanti ypač tiksli. Pasitvirtina tiek gandai apie technologines savybes, tiek dizaino sprendimus, tiek funkcionalumą. Tarkime, pasitvirtinusius naujųjų Samsung Galaxy S20 ar Galaxy Z Flip atvaizdus interneto platybėse galėjome pamatyti dar praėjusių metų rudenį. Kodėl taip nutinka? Nejaugi didžiosiose kompanijose dirbantieji yra tokie neatsargūs ar pro pirštus žiūrintys į konfidencialumo sutartis? O gal egzistuoja visai kitos priežastys?

Nemalonūs atsitiktinumai

Kas nebuvo atsidūręs tokioje situacijoje? Penktadienio vakare jūs išeinate su draugais į miestą. Iki vėlumos sėdite bare, vaišinatės nealkoholiniais gėrimais. Galiausiai sugalvojate, kad jau metas keliauti namo, todėl išsikviečiate taksi, o grįžę krentate į lovą ir užmiegate. O ryte staiga suprantate, kad gal bare, o gal taksi palikote super slaptą naujo prietaiso, prie kurio dirba jūsų kompanija, prototipą ir jo atvaizdų dabar pilnas internetas. Lygiai tokia istorija 2010 m. ir nutiko vienam Apple inžinieriui. Tuo metu dar tik kurtą iPhone 4 jis paliko ant baro kėdės. Aišku, modelio atvaizdai pasklido po visą pasaulį, o galiausiai jis atsidūrė vieno naujienų tinklapio redakcijoje, kur buvo išardytas ir išsamiai aprašytas. Juokingiausia tai, kad po metų istorija pasikartojo. Kitas Apple darbuotojas tekilos bare paliko iPhone 5 prototipą. Aišku, panašios istorijos ištinka ne tik Apple. Panašiu būdu apsižioplinę yra praktiškai visų didžiųjų kompanijų darbuotojai.

Per daug tarpininkų

Tačiau informacijos nutekėjimai įvyksta toli gražu ne vien dėl darbuotojų žioplumo. Naujo telefono gamyba ir įvedimas į rinką – tai sudėtingas procesas, kurį užkuriant dalyvauja daugybė žmonių, dirbančių ne tik pačiam gamintojui, bet ir įvairiose partnerių kompanijose. Taip susidaro ypač ilga grandinė, kurioje neišvengiamai šen bei ten nubyra informacijos gabaliukų. Pavyzdžiui, naujam telefonui reiks ir apsauginių dėklų asortimento. Apple ar Samsung pačios jų negamina. Jos tik suteikia licenciją savo partneriams. O iš dėklo galima labai daug pasakyti apie būsimo modelio dizainą (įstrižainės dydis, matmenys, kamerų išdėstymas ir t.t.). Viena pirmųjų užuominų apie ruošiamus iPhone 11 Pro ar Samsung Galaxy S20 telefonus kaip tik ir tapo jų dėklų nuotraukos. Galų gale, jeigu gamintojas užsako didelius kiekius tam tikrų komponentų, tai irgi leidžia susikurti labai daug pagrįstų hipotezių.

Pažeistas konfidencialumas

Technologijų kompanijos ir žiniasklaida gali girtis labai tampriais santykiais. Nieko keisto. Pirmosios nori, kad garsas apie jų produktus sklistų kuo plačiau, o antrosios nori būti pirmosiomis, kurios parašys apie šviežią prietaisą. Todėl dažniausiai būtent žurnalistai būna pirmieji žmonės, gaunantys informacijos apie įdomiausias ruošiamo prietaiso funkcijas, o taip pat ir galimybę prie jo prisiliesti savo rankomis. Aišku, gamintojai bando apsidrausti pasirašydami vadinamuosius konfidencialumo susitarimus. Jie reiškia, kad žurnalistas negali publikuoti jokios informacijos iki tam tikros datos. Tačiau nereikia net sakyti, kad pavyzdingai laikytis šių susitarimų ne visada pavyksta. Priežasčių būna įvairių. Kartais kažkas susipainioja laiko juostose, kartais įvyksta koks nors žmogiškas nesusipratimas. Būna ir taip, kad žurnalistas informaciją paleidžia specialiai, tikėdamasis greitai susirinkti daug straipsnio antraštės paspaudimų.

Nutekėjimai – rinkodaros priemonė?

Žinoma, ir patys gamintojai čia toli gražu ne visada be nuodėmės. Informacijos nutekinimas kartais įvyksta specialiai. Tokiais atvejais tikimąsi, kad internete sklandantys gandai padidins susidomėjimą būsimu modeliu, kad juos pasigaus ir žiniasklaidos priemonės bei parašys vieną kitą straipsnį. Žinoma, vargu ar kas nors prisipažins, kad tokie triukai yra realiai naudojami. Įrodyti, kad šie dalykai iš tikrųjų vyksta, irgi labai keblus uždavinys. Gal netgi neįmanomas. Tačiau, jeigu leistume sau manyti, kad toks scenarijus realus, kaip tai vyktų? Iš tikrųjų tai būtų labai paprasta. Tereiktų šiek tiek per anksti paspausti mygtuką, išsiunčiantį žiniasklaidos priemonėms reklaminę medžiagą (klaida, kurią savo laiku yra padarę ir Apple, ir Samsung, ir Microsoft). Gali nutikti ir taip, kad koks nors gamintojo darbuotojas ne tiems žmonėms papasakoja šiek tiek daugiau, nei turėjo ar „netyčia“ pamiršta kokią nors užuominą. Žinoma, tai taip subtilu, kad brėžti ribą tarp „specialiai“ ir „per klaidą“ tampa nebeįmanoma.

Nutekėjimų žala

Tačiau kuo žalingi tokie nutekėjimai? Gyvename laikais, kai informacija sklinda tiesiog milžiniškais greičiais. Internete pasirodžiusi informacija po jį pasklinda taip staigiai ir plačiai, kad ją kontroliuoti tampa visiškai nebeįmanoma. Visai nesvarbu, klaidinga ji ar ne. Dar blogiau tai, kad kai kurie technologijų entuziastai taip pamėgsta spekuliuoti, jog ima kurti modelius, kuriuose realybė visiškai persimaišo su fikcija. Pavyzdžiui, tikrai rasite jau ir Samsung Galaxy S30 ar netgi iPhone 13 (taip, prašokant iPhone 12) iliustracijų. Iš pirmo žvilgsnio, nieko čia žalingo, bet vis dėlto, tokiu būdu neišvengiamai formuojami vartotojų lūkesčiai. Galų gale, iš mūsų jie atima galimybę būti nustebintais. Iškilmingi renginiai, kurie tarsi turėtų pasakoti naujienas, vis dažniau viso labo patvirtina tai, ką visi ir taip jau žinojo. Kitaip tariant, nebelieka intrigos. Kokios tuomet išvados? Ko gero, tokios, kad savo smalsumą maitinti ne visada verta. Kartais nežinojimas yra tai, kas leidžia mums maloniai nustebti.