Patarimai

Telefono notifikacijos: kodėl atėjo metas peržiūrėti jų nustatymus?

2019 liepos 5

Net ir gero dalyko gali būti per daug. Išmanusis telefonas, dėka savo kompaktiškumo, universalumo ir paprasčiausio fizinio artumo, jau senokai tapo pagrindiniu mūsų naudojamu prietaisu, pralenkusiu net ir kompiuterį. Tai ne tik ryšio palaikymo priemonė, bet ir naujienų, pramogų gavimo būdas. Kai tavo rankoje yra didžioji dalis žmonijos sukauptų žinių, iš tikrųjų labai paprasta prarasti saiką. Vis daugiau žmonių būtent taip ir nutinka. Kokios tokios tendencijos priežastys? Nejaugi mes nebesugebame susivaldyti?

_1-16

Pernai Jungtinėse Valstijose atliktos apklausos rezultatai rodo, kad net 39 proc. amerikiečių (ir net 60 proc. jaunimo) pripažįsta per daug laiko praleidžiantys savo telefonuose. Vidutinis žmogus jį patikrina net 52 kartus per dieną. Atimkite 8 valandas, kurias miegame, ir bus nesunku suskaičiuoti, kad į telefono ekraną mes pasižiūrime, kas 15-20 minučių. Maža to, problemos mastas iš tikrųjų tik auga, mat dar užpernai patikrinimų skaičius siekė „tik“ 47. Ir nėra taip, kad patys žmonės nejaustų šios bėdos. Deloitte atlikta apklausa parodė, kad net 63 proc. vartotojų bando sumažinti su telefonu praleidžiamo laiko kiekį. Tiesa, tik kas antras iš jų tai padaro sėkmingai. Mūsų impulso nuolat tikrinti telefoną stiprumą puikiai iliustruoja vienas naujas fenomenas – vadinamasis Vaiduoklinių vibracijų sindromas, kurį, ko gero, esate patyrę ir patys. Jis pasireiškia jausmu, kad telefonas suvibravo, nors iš tikrųjų to net nebuvo.

_2-51Galbūt šie skaičiai jūsų visai negąsdina. Na ir kas čia tokio, kad žmonės tiek daug laiko praleidžia telefonuose? Tai juk šiuolaikinis būdas bendrauti ir suvokti pasaulį. Tai iš dalies tiesa, bet duomenys taip pat rodo, kad mūsų priklausomybė dažnai peržengia sveiką ribą. Psichologinės sveikatos specialistai pastaraisiais metais vis garsiau kalba apie neigiamą aplikacijų poveikį mūsų dvasinei būsenai. Perteklinis socialinių tinklų ir išmaniųjų telefonų naudojimas tiesiogiai koreliuoja su depresija ir nerimu. Ypač paauglių ir jaunų suaugusiųjų demografinėje grupėje. Juos ypatingai kankina vadinamoji FOMO (baimė kažką praleisti), labiausiai ir atsakinga už poreikį nuolat tikrinti telefoną. O kas jeigu tu praleidai svarbią žinutę, like’ą ar pakvietimą? Prarasta galimybė juk gali sukelti tikrą katastrofą. Be to, psichologai taip pat atkreipia dėmesį ir į FOBLO (baimė būti paliktam už borto) ir netgi vadina ją modernia socialinio smurto forma. Pamatyti Instagrame, kad tavo draugai kažkur išėjo tavęs net nepakvietę, tampa tikru viešu pažeminimu.
_3-52

Jeigu reikėtų išskirti vieną faktorių, kuris labiausiai prisideda prie vartotojų priklausomybės kūrimo, tai neabejotinai būtų notifikacijos. Šiuolaikiniame pasaulyje sunku būtų rasti kitą tokią nepermaldaujamą stichiją. Statistinis vartotojas kasdien jų sulaukia apie 80, o dažnu atveju ir dar daugiau. Tai žinutės, naujienos, priminimai ir tiesiog paskatinimai būtinai įsijungti kurią nors aplikaciją. Nuolatinis notifikacijų srautas, pasak psichologų, tiesiogiai prisideda prie mūsų nerimo ir vis prastėjančio gebėjimo susikoncentruoti (vadinamasis Attention span nuolat traukiasi). Bėda ta, kad pačios aplikacijos (ypatingai tos, kurios monetizuojamos iš reklamos arba taiko vadinamąjį freemium modelį) yra paprasčiausiai sukurtos taip, kad stimuliuotų atitinkamus smegenų malonumo centrus. Tuos pačius, kuriuos stimuliuoja ir alkoholis ar lošimai. Kiekvienas klinktelėjimas ar suvibravimas egzistuoja tam, kad atsiųstų mums geros naujienos pažadą, o tuo pačiu ir hormono dopamino. Būtent prie jo žmonės ir pripranta, o negaudami – patiria stresą, nerimą, nemigą ar net depresiją.
_4-47

Visgi nevalia pamiršti, kad notifikacijos toli gražu ne visada buvo tokios. Tiesą sakant, patys jų kūrėjai net neįsivaizdavo, kad ši funkcija, kurios idėja buvo paprasčiausiai pranešti vartotojui apie žinutę ar laišką, taip išplis. Išmaniųjų telefonų eros aušroje inžinieriai susidūrė su nauja problema: jeigu telefono funkcionalumas išsiplečia, kaip vartotoją informuoti apie skirtingo pobūdžio pranešimus. Juk ant prietaiso nesutalpinsi po lemputę kiekvienai aplikacijai. Taip gimė notifikacijų idėja. Tiesa, jos turėjo veikti visiškai kitaip. Ne nuolat, o reguliariais intervalais. Pavyzdžiui, el. pašto aplikaciją apie save pranešdavo kas valandą, o naujienų kas šešias. Kūrėjai netgi buvo tikri, kad tokiems dalykams, kaip žaidimai ar muzika, notifikacijų iš viso niekas niekada nenorės. Tačiau, kai aplikacijas kurti pradėjo nebe vien telefonų ar operacinės sistemos gamintojai, visi šie principai buvo išmesti lauk. Prasidėjo žūtbūtinės varžybos dėl telefonų naudotojų dėmesio, kuriose taisyklių labai greitai nebeliko.
_5-44

Jau pats faktas, kad apie notifikacijų žalą iš vis diskutuojama, yra pozityvus signalas. Tuo pačiu nereikėtų pamiršti, kad, nepaisant visos aplikacijų kūrėjų išmonės ir notifikacijų atkaklumo, telefonus ir savo elgesį kontroliuojame mes patys. Taigi, jeigu jaučiate, kad per daug laiko praleidžiate su telefonu rankose, o dėl nuolatinių vibracijų ir garsinių signalų ima kankinti susikaupti ir dirbti trukdantis nerimas, atėjo metas imtis higienos. Pradėkite nuo socialinių tinklų. Jums tikrai nebūtina gauti pranešimo apie kiekvieną like’ą ar komentarą. Facebook ir Instagram nustatymų skiltyje leidžia pasirinkti, kokias notifikacijas jūs norite gauti. Pavyzdžiui, jūs galite gauti pranešimus apie jūsų nuotraukų like’us ar komentarus, bet išvengti jų lavinos, kai patys tai padarote kito žmogus profilyje. Notifikacijas galite ir visiškai išjungti. Tiek visam, tiek fiksuotam laikui. Tą patį galite padaryti ir su kitomis aplikacijomis. Telefono Nustatymų skiltyje surasite Notifikacijų nustatymų aplanką, kuriame lengvai ir greitai pasirinksite, kurių programėlių pranešimus norite matyti. Nutildykite nereikalingus ir mėgaukitės ramybe. O kai pasidarys neramu, atsiminkite: svarbios naujienos mus pačios pasiveja, o nesvarbios naujienos yra… ne tokios ir svarbios.