Inovacijos

Kodėl technologijos yra investicija į darbuotojus?

2020 rugpjūčio 13

Šiuolaikinis verslas tuo pačiu metu susiduria su keleriopais iššūkiais. Viena vertus, jis turi rūpintis išlikimu ypatingai konkurencingomis sąlygomis. Tuo pačiu nuolatinės varžybos vyksta ir dėl talentų, mat pasaulyje, kuriame nuolat auga specifinių įgūdžių poreikis, sąlygas ima diktuoti nebe darbdaviai, o darbuotojai. Galų gale, informacijos amžius lemia ir tai, kad klientai kaip niekada daug žino apie galimus pasirinkimus ar kitų žmonių neigiamas patirtis. Šalia šių iššūkių dar egzistuoja ir ypač sparčiai besivystančių technologijų klausimas. 5G, Dirbtinis intelektas, debesija ir kitos inovacijos nebegali būti ignoruojamos, mat jas pritaikiusieji greičiau ir efektyviau akimirksniu išsiverš į priekį. Taigi, kaip būti tuo, kuris technologijas paverčia ne grėsme, o problemų sprendimo įrankiu?

Kas versle svarbiau – žmonės ar technologijos?

Technologijų uždavinys – palengvinti žmonėms jų gyvenimus. Nesvarbu, ar tai būtų namų apyvokos daiktas, komunikacijos ar darbo įrankis – technologinio produkto naudingumą pamatuoti galima būtent pagal šį kriterijų. Tačiau štai gana provokuojantis klausimas: kam verslas teikia prioritetą? Technologijos darbuotojams ar darbuotojai technologijoms? Verslo konsultacijų kompanijos „Pwc“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad net 90 proc. vadovų mano, jog, diegdami naujus sprendimus, jie gerai įsiklauso į komandos poreikius. Tačiau su šiuo teiginiu sutiko viso labo pusė (53 proc.) pačių darbuotojų. Kitaip tariant, didžiulė jų dalis jaučia nuolatinę frustraciją, privalėdama kasdien naudoti įrankius, kurie realiai jiems nei kiek nepadeda siekti geresnių rezultatų. Tai labai rimta problema. Toks prasilenkimas tarp vadovų išsivaizdavimo ir realios situacijos reiškia, kad darbuotojai daug laiko skiria paprasčiausiam bandymui suprasti, kaip tomis technologijomis naudoti, o dėl to kenčia tiek darbo kokybė, tiek klientų pasitenkinimo lygis. Tačiau, kuo tuomet tie darbuotojai nori?

Kodėl darbuotojai nepatenkinti technologijomis?

Taigi, kokius lūkesčius darbuotojai paprastai turi technologijoms, kuriomis jie kasdien naudojasi. Bene pagrindinis jų noras – daugiau laisvės ir kontrolės. Moderni darbo aplinka nuolat keičiasi. Todėl darbuotojai tikisi, kad technologijos leis jiems būti mobilesniais. Vis dėlto, viso labo 60 proc. iš jų yra realiai patenkinti šiuo aspektu. Kitas svarbus momentas: mes visi pakankamai gerai suvokiame, kad šiuolaikiniame pasaulyje būtina nuolat mokytis. Bėda ta, kad šiuo metu darbuotojai nesijaučia gaunantys pakankamai laiko įvaldyti naujus įgūdžius. Jie paprastai tiesiog gauna įrankius ir yra paliekami mokytis jais naudotis patys. Taip sukuriama frustracija, o ilgainiui ir savotiška antipatija naujoms technologijoms. Verslas noromis nenoromis privalės spręsti šią problemą. Pasaulio ekonomikos forumas skaičiuoja, kad iki 2022 m. daugiau nei pusei (54 proc.) pasaulio darbuotojų prireiks papildomų mokymų, o net trečdaliui jų (35 proc.) šis procesas užtruks mažiausiai pusmetį. Taigi, ateities verslo sėkmė vis labiau priklausys nuo jo gebėjimo mokyti savo komandos narius.

Ko darbe technologijos negali pakeisti

„Pwc“ ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad verslas naujas technologijas diegia pernelyg agresyviai, atsisakydamas suprasti, kad kai kuriose srityse žmogiškas kontaktas yra tiesiog nepakeičiamas. Mes paprasčiausiai nenorime, kad mašinos pakeistų kiekvieną buvimo darbe aspektą. Negalima pamiršti, kad darbas žmonėms atlieka ir sunkiai įkainojamą socializacijos funkciją. Komandoje mes mėgstame būti ir dėl priklausymo kažkam jausmo. Technologijos niekada neturėtų to trikdyti. Vadovai, diegdami naujus sprendimus, turėtų sau užduoti dar vieną esmingai svarbų klausimą: ar nenutiks taip, kad inovacija izoliuos komandos narius vienas nuo kito? Galų gale, ar taip nebus dirbtinai sutrumpintas tas laikas, kurį darbuotojai praleidžia kartu galvodami, generuodami idėjas? Tai labai rimtas pavojus. Jau dabar 56 proc. darbuotojai jaučia, kad technologijos neigiamai paveikė jų bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. Pastarasis punktas verslui tikrai turėtų suveikti, kaip tam tikras pavojaus signalas.

Darbuotojai nori technologijų, bet…

Tačiau tikrai nederėtų daryti skubotų išvadų ir pagalvoti, kad, neva, darbuotojai naujų technologijų nemėgsta ar netgi prisibijo. Toli gražu. Dalies užduočių skaitmenizacija priimama su dideliu džiugesiu, mat taip atlaisvinamas laikas svarbesnėms, labiau įtraukiančioms. Tarkime, tokie dalykai, kaip grafikų sudarymas, rezultatų įvertinimai, užduočių pasiskirstymas greičiau vyksta būtent skaitmeninėje erdvėje. Tobulame pasaulyje komandos procesus paverstų aiškesniais, greitesniais, sklandesniais. Ar ne tam technologijos ir kuriamos? Problema ta, kad technologijos savaime norimo efekto tikrai neduos. Atvirkščiai, sistema, kuriai komanda nėra pasiruošusi, arba kurios jai tiesiog nereikia, tik įneš chaoso ir erzelio. Beveik pusė vadybininkų grandies darbuotojų „Pwc“ tyrimui atskleidė, kad iš tikrųjų nelabai susitvarko su technologijomis, kuriomis yra priversti naudotis. Net 61 proc. visų darbuotojų teigia, kad su jomis žaisdami praleidžia daugiau laiko negu iš tikrųjų norėtų.

Kaip verslui efektyviau adaptuoti technologijas?

Kaip jau spėjome įsitikinti, darbuotojų požiūris į technologijas tiesiogiai koreliuoja su jų gebėjimu jomis naudotis. Jeigu norime, kad tas požiūris būtų teigiamas, būtina, kad adaptacija tiesiogiai sietųsi su greičiu, efektyvumu ir rezultatais. Žinoma, skirtingus žmones skatina ir motyvuoja vis šiek tiek kitokia šių dalykų variacija. Trečdaliui žmonių technologijos yra įdomios pačios savaime. Jie jas bando net nelabai skatinami. Diegiant naujus sprendimus, jiems tiesiog reikėtų netrukdyti šiek tiek eksperimentuoti bei suteikti kaip įmanoma daugiau galimybių. Kitas darbuotojų trečdalis į technologijas žiūri labai pragmatiškai. Esminis jų klausimas: kaip tai man padės siekti geresnių rezultatų, karjeros, pripažinimo? Geriausias paskatinimas jiems – aiškūs atsakymai į šiuos klausimus. Problematiškiausia yra trečioji grupė. Tai žmonės, kurie mėgsta tai, kas jau pažįstama ir tiesiog nemėgsta permainų. Adaptuojant naujus sprendimus, būtent jiems reikia daugiausiai dėmesio ir bendravimo, kurio metu būtų aiškiai komunikuojami permainų privalumai.