Socialiniai tinklai

Kodėl tech gigantai kartais tiesiog išsijungia?

2022-04-08

Kiekvienas esame susidūręs su nemalonia situacija, kai nepavyksta prisijungti prie kokios nors interneto svetainės. Priežasčių gali būti daug: prastas interneto ryšys, pasibaigę gigabaitai, kibernetinės atakos ir kiti veiksniai. Daugelio jų tikimybę iki nykstamai menkos rizikos gali padėti sumažinti nestringantis interneto ryšys. Vis dėlto, didžiausias bejėgiškumo jausmas ir pyktis apima supratus, kad dėl situacijos nekalti nei jūs, nei jūsų interneto tiekėjas. Kalta pati svetainė. Kartais nei iš šio, nei iš to išsijungia net patys didžiausi tech milžinai. Tuo galėjome įsitikinti praėjusį spalį, kad nulūžo visi Meta produktai – Facebook, Instagram ir WhatsApp. Kodėl taip nutinka? Juk tokių gigantiškų kompanijų nekokybiška infrastruktūra tikrai neapkaltinsi. 

Sunkiausia diena Facebook istorijoje

Spalio 4–5 dienomis Meta darbuotojai išgyveno, ko gero, streso kupiniausias šešias valandas per visą kompanijos istoriją. Maždaug tokiam laikui didžiojoje pasaulio dalyje nustoja veikti du populiariausi socialiniai tinklai pasaulyje, Facebook bei Instagram, taip pat daugiausiai aktyvių vartotojų turinti susirašinėjimų programėlė WhatsApp. Krizių, susijusių su paslaugų teikimo kokybe, Meta patiria nuolat. Tačiau panašaus masto problemų nepasitaiko praktiškai niekada. Ši krizė buvo nepalyginamai masiškesnė. Facebook ir Instagram srautas nustojo atsinaujinti, vartotojai nebegalėjo nieko publikuoti, siunčiamos žinutės likdavo kyboti kažkur virtualiojoje skaistykloje. Juokingiausia, kad, tiksint toms ilgoms šešioms valandoms, mes nė negalėjome sužinoti, kad problema tokia masiška – Meta produktai tapo tokiomis nepakeičiamomis kasdienės komunikacijos priemonėmis, kad kone nebuvo, kaip tai išsiaiškinti. Teko prisiminti senus gerus skambučius bei SMS‘us arba registruotis Twitteryje. 

Kodėl užstrigo Facebook?

Per tas šešias valandas, kai buvo užstrigę Meta produktai, milijonai žmonių, tikėtina, spėjo pereiti per visas gedulo stadijas. Neigimą keitė pyktis, pyktį – derybos, derybas – liūdesys, o liūdesį – priėmimas. Kai kas netgi pradėjo įsivaizduoti gyvenimą be Facebook‘o. Tiesa, dulkėms nusėdus, žmones pradėjo kamuoti kitas klausimas: kas gi, po galais, nutiko? Kaip viena didžiausių technologijų kompanijų visame pasaulyje sugebėjo šitaip susimauti? Štai techninis atsakymas, kurį oficialiai pateikė pati Meta: problema tapo router‘ių, reguliuojančių informacijos srautus tarp atskirų kompanijos duomenų centrų, veiklos sutrikimai. Kitaip tariant, serveriai, kuriuose laikomi duomenys, kurį laiką negalėjo susikalbėti tarpusavyje. Apibūdinant labai grubiai, Meta‘i dingo internetas! Juk internetas kaip tik ir yra į vieną tinklą sujungtų kompiuterių/serverių visuma. Jeigu jie nebegali keistis informacija, tinklas suplyšta ir virsta pabiros informacijos rinkiniu. 

Kas yra DNS ir BGS ir kodėl tai svarbu?

Šioje vietoje būtina įsidėmėti porą terminų – DNS ir BGS. DNS – tai adresų sistema. Žymeklis, rodantis, kur interneto platybėse yra saugoma tam tikra informacija. BGS – lyg žemėlapis, paaiškinantis, kaip greičiausiai ją pasiekti. Meta krizės atveju, problema ištiko būtent BGS. Ironiška tai, kad pats Meta dydis labiausiai trukdė greičiau išspręsti problemas. Mažesnės platformos naudojasi partnerių paslaugomis, t. y. jų DNS bei BGS infrastruktūra rūpinasi trečiosios šalys. Sutrikus daliai DNS ar BGS sistemų, informacijos srautus nukreipti galima alternatyviais keliais. Kadangi Meta kliaujasi visiškai sava infrastruktūra, panašiai bėdų spręsti tampa nebeįmanoma. Toks jau tas minusas esant technologijų gigantu. Kai nulūždavo Google, Spotify, Slack ar kokia kita didžiulė platforma, scenarijus būdavo labai panašus. Palyginti maža pirminė bėda pradeda ridentis it sniego gniūžtė ir viskas pasibaigia masine nuošliauža.

Kuo pavojingi masiniai išsijungimai?

Gudročiai ir šiaip savo moralinį pranašumą pademonstruoti mėgstantieji klausė besinervinančiųjų dėl Meta strigimo: na ir kas, ar nebegali pagyventi be socialinių tinklų? Toks požiūris mažų mažiausiai keistas ir atitrūkęs nuo realybės. Taip, priklausomybė nuo socialinių tinklų ar tiesiog interneto nėra labai sveikas reiškinys. Tačiau negalima ignoruoti ir fakto, kiek daug mūsų gyvenimo sričių yra persikėlusių į virtualią erdvę. Tarkime, naudodami Meta produktus, mes juk ne tik siuntinėjame vienas kitam memus ar sekame naujienas. Daugybei žmonių tai ir darbo įrankis, o verslams – pardavimų kanalas. Tas šešias valandas sustojo toli gražu ne vien Facebook ir Instagram. Paralyžiuota ar bent apribota buvo daugybės įmonių veikla. Taigi, žmonių pasipiktinimas yra absoliučiai suprantamas. Meta teikia mums paslaugą, kuri sutrinka. Kitaip tariant, įmonė nevykdo savo susitarimo dalies. Pasipiktinimą puikiai atspindi akcijų biržos duomenys. Kitą pirmadienį po krizės Meta akcijų vertė krito 4,9 proc. 

Kaip išvengti puslapių išsijungimo?

Taigi, net ir trumpalaikiai svetainių išsijungimai kompanijoms padaro nemažai žalos: suduodamas smūgis akcijų vertei, reputacijai, vartotojų patirčiai ir pasitenkinimui – ką jau kalbėti apie ilgesnius trikdžius. Todėl nenuostabu, kad jau kurį laiką kompanijos mąsto, kaip viso to išvengti. Pasirodo, tai padaryti nėra jau taip paprasta. Norėdamos sumažinti išsijungimų tikimybę, tech kompanijos turi investuoti į brangius sprendimus, reikalaujančius sudėtingų kompleksinių technologijų. Tačiau net ir taip negarantuojama apsauga nuo trumpų sutrikimų. Kitaip tariant, išsijungimai yra iš esmės neišvengiami, o investuoti būtina ne tik į jų prevenciją, bet ir į greitą reagavimą. Tiesa, kartais puslapiai išsijungia ir visai ne dėl gedimų. Tarkime, šiemet kovo 8 dieną vartotojai kurį laiką negalėjo pasiekti Apple Store svetainės. Tačiau tai Kalifornijoje panikos nepasėjo. Taip nutiko ne dėl gedimo ar kibernetinės atakos, o dėl kasmetinės Apple tradicijos. Vykstant naujų Apple produktų pristatymui, kompanija išjungia savo internetinę parduotuvę tam, kad galėtų papildyti ją naujais hitais. Taip nutiko ir šiemet: po neilgai trukusio svetainės išjungimo, Apple parduotuvė buvo papildyta gausybe naujienų