Inovacijos

Kodėl robotai turėtų būti etiškesni vadovai nei mes?

2019 gruodžio 15

Tai, kad robotai jau labai greitai taps mūsų kolegomis, su kuriais dirbsime kiekvieną dieną, jau nebelabai kam kelia abejonių. Tiksliau, ši era jau prasideda. Automatizacija ir Dirbtinis intelektas darbo rinkoje jau virto realybe. Tokius bendradarbius milijonai žmonių turi jau dabar. Ir panašu, kad šioje partnerystėje jie jaučiasi netgi labai patogiai. Kai kurie ja tiesiog mėgaujasi. Šiemet Kinijoje atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis įvairių sričių darbuotojų jau yra dirbę su kolega–Dirbtiniu intelektu, ir savo patirtis jie apibūdina kaip labai teigiamas bei nuteikiančias optimistiškai. Dar daugiau. Du trečdaliai apklaustųjų išreiškė nuomonę, kad jie ne tik nebijo bendradarbių robotų, bet netgi jų laukia. Viena iš priežasčių gali pasirodyti esanti gana netikėta. Pasirodo, Dirbtinis intelektas pasižymi geresne darbo etika bei puikia morale, versdamas darbuotojus pagalvoti, kad galbūt jiems labiau patiktų turėti viršininką, kuris būtų ne žmogus.

Baimės akys ne tokios ir didelės
Jau tapo įprasta apie robotizaciją ir Dirbtinį intelektą girdėti kalbant kaip apie grėsmę, kuri žmonijai pateiks milžinišką išbandymą. Šios technologijos į darbo rinką ateina tam, kad mus pakeistų ir atimtų mūsų gerbūvį. Tokias grėsmingas prognozes tikrai esate ne kartą girdėję. Tačiau panašu, kad gandai apie tokias žmonijos baimes nelabai turi ką bendro su realiais jų lūkesčiais. Oracle ir Future Workplace atliktas tyrimas rodo, kad su kokiomis nors Dirbtinio intelekto technologijomis yra dirbę apie pusę visų respondentų. Taigi tai jau nebėra kažkoks visiškai naujas, absoliučiai nepažįstamas fenomenas. Ir, priešingai dažnam įsitikinimui, didelės baimės robotai nekelia. Du trečdaliai apklaustųjų iš didžiųjų pasaulio šalių į jų atėjimą kaip tik žiūri optimistiškai. Beje, ši tendencija daug ryškesnė augančiose šalyse: Kinijoje ir Indijoje. Čia su optimizmu į Dirbtinio intelekto atėjimą žiūri net atitinkamai  88 ir 89 proc. žmonių. Tačiau tai net nėra pati netikėčiausia minėtojo tyrimo pateikta statistika.

Kas būtų geresni vadovai?
Ta pati apklausa taip pat rodo, kad Dirbtiniu intelektu dažnai labiau pasitikima ir atliekant įvairias vadybines funkcijas. Pasirodo, kai kalba pasisuka apie tokias visą komandą paliečiančias atsakomybes, kaip grafikų sudarinėjimas, nešališkas užduočių paskirstymas ar vidiniuose procesuose esančių problemų sprendimas, žmonės vadovai kelia mažiau pasitikėjimo nei „mechaniniai sprendimų priėmėjai“. Tokią poziciją išreiškė 54 proc. britų, 57 proc. amerikiečių ir net 88 proc. kinų bei 89 proc. indų. Tai visų pirma turėtų versti susimąstyti visų grandžių vadovus (ką jie daro ne taip, kad darbuotojai mielai pakeistų juos mašinomis?), o tuo pačiu skatina kritiškiau pagalvoti apie tai, kaip artimoje ateityje mes organizuosime darbus. „Dirbtinis intelektas ne tik keičia santykius tarp darbuotojo ir vadovo, bet ir ragina paklausti, kokia rolė pastarųjų laukia šiuolaikiniame pasaulyje. Taip, vadovai artimiausiu metu tikrai niekur neišnyks, bet tik su sąlyga, kad koncentruosis į žmogiškuosius įgūdžius, o ne rutinines užduotis, kurias robotai iš tikrųjų neišvengiamai atliks geriau“, – sako Future Workplace tyrimų direktorius Dan Schawbel.

Problema su vadovais
Kodėl vis dėlto Dirbtinis intelektas kartais atrodo esantis geresnis vadovas nei žmogus? Kaltinti čia reikėtų žmogišką tendencingumą. Iš kurios pusės bežiūrėtumėme, niekaip neišeina nuneigti fakto, kad mes nelabai gebame būti objektyviais. Darbo vietoje taip pat egzistuoja tam tikros simpatijos ir antipatijos (sociologų tyrimai rodo, kad net teismai gražius žmones už tuos pačius nusikaltimus baudžia švelniau nei atrodančius vidutiniškai). Galų gale, pats vadovas gali būti prastesnės nuotaikos, išsiblaškęs, prislėgtas ir t.t. Vadovui–Dirbtiniam intelektui tai paprasčiausiai negresia. Jis jau būtų užprogramuotas nešališkumui ir objektyvumui. Be to, vadovai paprastai yra ir svarbiausias arba vienas svarbiausių informacijos šaltinių darbe, iš kurio sužinome apie savo užduotis ar rezultatus. Nesvarbu, dėl bendrų komunikacijos įgūdžių trūkumo ar tiesiog „blogos dienos“ vadovas–žmogus paprasčiausiai ne visada gali mums suteikti būtent tų žinių, kurių mums reikia. Tuo tarpu Dirbtinis intelektas jas visada turi po ranka. Mašinos paprasčiausiai geriau bei išsamiau atrenka ir pateikia mums informaciją.

Daugiau lygybės?
Kai kurie apžvalgininkai pastebi ir tai, kad vadovaujančias roles užėmus Dirbtiniam intelektui, darbo vietoje būtų galima tikėtis daugiau lygybės. Kas leidžia daryti tokias prielaidas? Reikia pastebėti, kad žmonių visuomenės yra gana hierarchiškos, ir visi mes laipiojame tos hierarchijos laipteliais aukštyn ir žemyn, tikėdamiesi, kad sistema yra daugmaž teisinga bei sąžininga. Dirbtinis intelektas galėtų pasiūlyti alternatyvą (bent jau darbo rinkoje), kurios dėka mums nebereikėtų bandyti įsiteikti savo viršininkams ir rūpintis, kaip čia padarius kuo didesnę karjerą. Kaip yra pastebėjęs garsusis verslininkas–inovatorius Elon Musk, Dirbtinis intelektas darbą, kaip mes jį dabar suprantama, pavers iš esmės beprasmišku. Ypač, kai jis pats išmoks rašyti kodą sau ir kitoms mašinoms. Liks darbo kaip savirealizacijos aspektas – mes gerokai daugiau laiko skirsime kūrybiniams, inovatyviems projektams, turintiems mums emocinį poveikį. „Patikėjus vadybinį darbą Dirbtiniam intelektui, mūsų darbo procesai taps efektyvesni, todėl atsivers galimybė visiškai naujo pobūdžio projektams, reikalaujantiems daugiau empatijos, rūpesčio“, – teigia D. Schawbel.

Bosams metas kapituliuoti?
Jeigu esate vadovas, visi šie argumentai galimai jus šiek tiek išgąsdino. Ar jie reiškia, kad jus visai greitai pakeis Dirbtinio intelekto sprendimai? Panikuoti tikrai neverta. Visai kaip ir mąstant apie nevadovaujančias pareigas, apie technologijas derėtų kalbėti ne kaip apie konkurentus, o kaip apie pagalbininkus. Žmones–vadovus jos nukonkuruos tik tuo atveju, jeigu šie iš principo atsisakys mokytis ir plėsti savo požiūrį. Tuo tarpu motyvuotajai jų daliai Dirbtinis intelektas taps įrankiu, galinčiu padėti dar labiau pagerinti komandos rezultatus. Jau dabar algoritmai gali pakankamai gerai interpretuoti ir prognozuoti žmonių elgesį. Tobulėjančios kalbos supratimo ir bot’ų programos šį gebėjimą dar labiau pagerins. Vadovams taip atsivers daugiau galimybių identifikuoti, kam tuo metu reikia emocinės paramos, patarimų, dėmesio, o kam praverstų mokymuisi skirtas laikas. Statistika rodo, kad net 72 proc, darbuotojų mano, jog jų rezultatai pagerėtų, jeigu tik jie gautų daugiau atgalinio ryšio. Dirbtinis intelektas pagaliau suteiks šansą tai padaryti. Kitaip tariant, technologijos į darbo vietas atneš daugiau žmogiškumo.