Jeigu reikėtų išskirti ryškiausias pokyčių tendencijas, kurias šiuo metu galime matyti prekyboje ar maitinimo paslaugų rinkoje, tai neabejotinai būtų vis spartesnis pristatymo į namus populiarėjimas. Jeigu anksčiau taip pirkdavome praktiškai vien „stambius daiktus“, tai šiandien situacija jau kitokia. Vis didesnė dalis žmonių taip apsirūpina maisto produktais bei kitomis kasdienio naudojimo prekėmis. Savo e–prekybos platformas pamažu kuria kiekvienas didesnis tinklas. Daugiau dėmesio pristatymui į namus skiria ir restoranai. Tokios platformos, kaip Wolt ar Bolt Food galimybę tai daryti kokybiškai ir patogiai suteikė net ir tiems verslams, kurie iki tol jos negalėjo sau leisti. Ką šios tendencijos reiškia prekybai? Ar ateityje viską pirksime internetu?
Pirkimo internete problemos
Apsipirkimas internete ilgą laiką turėjo kelis labai aiškius minusus. Visų pirma, ypač perkant maisto produktus, norisi juos patiems apžiūrėti. Tai susiję su antru minusu – aptarnavimo greičiu. Jeigu tradicinėje parduotuvėje jums kažkas netinka, joje visada surasite darbuotoją, kuriam galima pasiskųsti. Kitaip tariant, čia esama veidų, kurie gali prisiimti atsakomybę už savo darbą. Internete mums viskas atrodo gerokai beasmeniškiau. Siuntinyje gaunate pasenusį agurką? Ką su juo dabar daryti? Nieko nuostabaus, kad e.prekybos platformų iššūkiu dar ilgai išliks kokybės kontrolė ir komunikacija su savo klientais. Klaidų vengimas bei jų taisymas turės būti ryškiausiu prioritetu. Būtent šioms problemoms spręsti ir vystomos technologijos. Pavyzdžiui, vadinamieji „big data“ sprendimai padeda platformoms greičiau apdoroti užsakymus bei taip užtikrinti greitesnį (o taigi ir „šviežesnį“ jų vykdymą), „Chatbot’ai“ ilgainiui turėtų padėti su pirkėjais bendrauti be jokios delsos, o Išplėstosios realybės sprendimai – apžiūrėti produktus.
Pirkimo internete privalumai
Vis dėlto pirkimo internete rinka taip greitai neaugtų, jeigu vartotojai čia nematytų daugiau pliusų nei minusų. Visų pirma, e.prekyba siūlo gerokai daugiau patogumo. Akivaizdžiausias iš jų – galimybė apsipirkinėti kada nori ir kiek nori laiko, o prekių sulaukti sau priimtiniausiu metu. Tačiau, tai tik pradžia. Laiku bėgant, mes, ko gero, daug labiau įvertinsime kitus tokio formato privalumus. Visų pirma, personalizaciją. Kadangi perkame platformos viduje, sistema sugebės vis geriau suprasti mūsų poreikius, prioritetus, skonius ir t.t., o taip pat pagal juos formuoti asmeninius pasiūlymus. Kitaip tariant, siūlyti nuolaidas ne dalykams, kurių jūs šiaip niekada neperkate, o tiems kurių vartojate palyginti daug. Tačiau personalizacija čia nesibaigs. Ją vis akivaizdžiau pastebėsime ir pačioje vartotojo sąsajoje bei atsiskaitymo būdų pasirinkime. Visa tai dar labiau sutrumpins apsiperkant praleistą laiką. Futuristiškiau nusiteikę ekspertai netgi kalba apie tai, kad aplikacijų ir daiktų interneto derinys galiausiai reikš, kad pirkinių sąrašus mes kursime ne nuo nulio, o tiesiog juos patvirtindami ir šiek tiek papildydami.
Ko galime pasimokyti iš Kinijos e–prekybos?
Jeigu reikėtų šalį, kurioje e–prekyba yra pažengusi toliausiai, tai neabejotinai būtų Kinija. Kodėl būtent čia? Visų pirma, tai lėmė geografinės ir demografinės aplinkybės. Kinijos miestai – vieni didžiausių visame pasaulyje. Pavyzdžiui, vien Šanchajuje gyvena 34 mln. žmonių. Akivaizdu, kad dėl to labai užsitęsia kelionės į ir iš darbo, o prekybos vietose eilių pasitaiko gerokai daugiau. Nenuostabu, kad kinai pradėjo ieškoti alternatyvų. Pagrindinį sprendimo įrankį jie surado savo rankose – tai išmanieji telefonai. Kinijos e–prekyba – tai visų pirma mobilioji e–prekyba. Kodėl ji taip sėkmingai veikia? Ne tik dėl to, kad po miestus visą dieną zuja kurjeriai (aišku, tai labai svarbi priežastis, o pristatymo greičiai čia labai spartūs). Įtakos čia daugiausiai turi paties pirkimo proceso patogumas. Tokios platformos kaip Alibaba, Jingdong ar WeChat tuo pačiu yra ir atsiskaitymo įrankis. Mokėjimus čia galima atlikti tiesiog vienu mygtuko paspaudimu, be jokių nukreipimų į bankus. Kitaip tariant, viskas vyksta vienoje, universalioje aplikacijoje.
Kaip toliau vystysis e–prekyba?
Tolesnis e–prekybos augimas, ko gero, mažai kam kelia abejonių. Tam įtakos turės net pats mūsų gyvenimo būdas. Pavyzdžiui, žmonėms daugiau laiko praleidžiant dirbant iš namų, augs ir tokių paslaugų pasiūla bei paklausa. Pavyzdžiui, amerikiečiai prognozuoja, kad vien jų internetiniai maisto produktų pardavimai per 2023 m. turėtų pasiekti 117 milijardų dolerių ribą. Palyginimui, pernai šis skaičius siekė 36 milijardus. Kinijos pavyzdys, ko gero, yra puikiausias sufleruotojas, kokios e-prekybos evoliucijos galime tikėtis. Visų pirma, e–prekyba ir toliau sėkmingai mobilės – didžiąją dalį pirkinių atliksime būtent savo telefonuose. Tuo pačiu platformos ieškos būdų, kaip dar labiau palengvinti patį atsiskaitymo procesą. Įtikinamiausiai skambantis variantas – „mobiliosios piniginės“, veikiančios Apple Pay ar Google Pay principu, ir leidžiančios susimokėti vienu mygtuko paspaudimu. Tuo pačiu didės ir investicijos į klientų aptarnavimą. Belieka tik spėlioti ar Messenger’yje dažniau susirašinėsime su gyvais konsultantais, ar su jiems mažai kuo nusileidžiančiais chatbot’ais.
Kaip e–prekyba naudotis etiškai?
E–prekyba visgi turi savų kritikų. Bene dažniausiai pasitaikantis priekaištas – tai jos nedraugiškumas aplinkai. Visas tas prekes kažkas juk turi išvežioti, jos taip pat turi būti ir kažkur supakuotos. Kaip tuomet ir mėgautis e–prekybos pliusais, ir tuo pačiu išlikti maksimaliai draugišku mus supančiai aplinkai? Tokiu atveju patariama pirkti rečiau, bet daugiau, o taip pat kuo rečiau vaikščioti į fizines parduotuves. Kitaip tariant, sumažinti savo paliekamą ekologinį pėdsaką. Dar vienas dalykas, kurį reikėtų turėti omenyje – tai sunkiai nuginčijamas faktas, kad kai kurios kompanijos paprasčiausiai turi gerokai daugiau išteklių savo e–prekybos platformai sukurti. Mažam verslui čia konkuruoti daug sunkiau. Tad ir pirkdami internetu pasistenkite jam padėti. Gal tai nebus taip patogu, bet jūsų parama bus labai svarbi.
