Kosmosas

Kodėl milijardieriai skrenda į kosmosą?

2022-02-07

William‘as Shatner‘is visame pasaulyje geriausiai žinomas dėl vaidmens kultiniame mokslinės fantastikos seriale (o vėliau ir filmuose) Star Trek. Jo kuriamas personažas kapitonas Kirkas kartu su įgula kosminiu laivu USS Enterprise tyrinėjo galaktiką, pakeliui spręsdami įvairias etines dilemas ir ieškodami atsakymo į mokslinius galvosūkius. Žodžiu, jeigu ir yra koks nors legendinis aktorius, kuris savo darbais nusipelnė galimybės gyvai apsilankyti kosmose, W. Shatner‘is neabejotinai yra būtent toks. Ir ką jūs manote? Praėjusių metų spalį jis gavo tokią progą. Ją jam suteikė ne kas kitas, o vienas turtingiausių planetos žmonių Jeff‘as Bezos‘as. Tačiau kaip ir kodėl? Kodėl milijardieriai taip aktyviai susidomėjo skrydžiais į kosmosą ir netgi ėmė juos organizuoti?

Kosminių lenktynių pradžia ir pabaiga

Jeigu norime suprasti, kaip į kosmines lenktynes įsitraukė milijardieriai, reikėtų prisiminti, nuo ko jos iš tikrųjų prasidėjo. Čia niekaip neapsieisime be politikos. Paprastai tariant, kosminių tyrinėjimų erą iš tikrųjų pradėjo varžybos tarp Sovietų Sąjungos ir Jungtinių Valstijų. Šios dvi valstybės varžėsi, kuri pirma pasieks vieną ar kitą simbolinį tikslą. Sovietai buvo pirmieji į orbitą pakėlę palydovą, o vėliau ir žmogų. Amerikiečiai pirmieji išsilaipino Mėnulyje. Tiesa, pastarasis pasiekimas žymi progreso sulėtėjimą. JAV septintojo dešimtmečio pabaigoje ir aštuntojo pradžioje į Žemės palydovą iš viso pasiuntė šešias misijas. Tą patį ketino padaryti ir Sovietų Sąjunga, bet galiausiai savo planus apleido. Negalima sakyti, kad nuo tada nieko svarbaus nenuveikta. Visgi orbitoje dabar skrieja tarptautinė tyrimų stotis, Hubble ir James Webb teleskopai, daugybė dirbtinių palydovų. Žmonija netgi nutupdė zondą ant kometos! Visgi žmogiškų ekspedicijų ambicijos tapo gerokai kuklesnės. Tiesiog nebeliko motyvacijos investuoti tiek daug pinigų į tokio tipo tyrimus. Ar bent jau taip labai ilgai buvo…

Ko reikia kosminiams tyrimams ir prie ko čia tie milijardieriai

Ko reikia ambicingiems kosminiams tyrinėjimams? Atsakymas labai paprastas: pinigų! Labai daug pinigų. 2019 m. NASA paskaičiavo, kad vienas raketos paleidimas atsieina maždaug 900 mln. dolerių. Turėkime omenyje, kad tai yra standartinio skrydžio kaina – raketa pasiekia artimąją orbitą (paprastai tarptautinę kosminę stotį). Nestandartinės misijos – dar brangesnės. Visgi net ir pačios NASA atstovai visada gana gerai žinojo, kad technologiniai sprendimai gali atpigti. Bėda ta, kad ir čia veikia tas pats konkurencijos dėsnis. Būtent varžybos, siekis būti geresniam už kažką stumia technologijas į priekį. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Pažvelkime į išmaniųjų telefonų rinką. Per labai trumpą laiką čia padaryta stulbinanti pažanga. Viskas dėl to, kad įvairūs gamintojai varžosi dėl vietos po saule. O su kuo varžosi NASA? Milijardierių įsitraukimas pagaliau vėl išjudino kosminių tyrimų rinką. Jų pavidalu mes gavome žaidėjus, kurie turi ir išteklių, ir motyvacijos bei gali realiai investuoti į kosmines ambicijas.

Elon‘as Musk‘as, SpaceX ir skrydis į Marsą

Be jokios abejonės, ryškiausia naujosios kosminių kelionių eros figūra yra Elon‘as Musk‘as. Kažkada įkūręs mokėjimų platformą PayPal ir iš jos susikrovęs turtus, vėliau jis sumąstė išpopuliarinti elektromobilius. Įgyvendinęs šį neįgyvendinamą tikslą, savo dėmesį jis nukreipė viršun – į kosmosą. Rezultatas – kompanija SpaceX. Jos vizija buvo aiški nuo pat pradžių: sukurti pigias, efektyvias pakartotinio naudojimo raketas. Paskutinysis punktas ypač svarbus. Skrydžiai į kosmosą tokie brangūs yra juk dėl to, kad jiems naudojamos raketos ligšiol tiesiog sudegdavo (kartu su visais į jas investuotais pinigais). SpaceX sukurta raketa Falcon 9 jau gali sugrįžti atgal į Žemę ir būti naudojama pakartotinai. Tai drastiškai mažina kaštus. Pati kompanija teigia, kad vienas skrydis kainuoja 57 mln. dolerių. Palyginkite su NASA nurodyta kaina. SpaceX tapo ir pirmąja privačia kompanija, į kosmosą nuskraidinusia astronautus. Ir čia tik ambicijų pradžia. Kuriamos vis didesnės, kompleksiškesnės raketos, kurios turėtų padėti pasiekti mums Marsą. Pats E. Musk‘as netgi labai optimistiškai prognozuoja, jog šiam tikslui pasiekti pakaks 5–10 metų.

Jeff‘as Bezos‘as, Richard‘as Branson‘as ir kosminis turizmas

E. Musk‘as toli gražu nėra vienintelis milijardierius, turintis kosminių ambicijų. Nuo jo neatsilikti bando ir Amazon įkūrėjas Jeff‘as Bezos‘as. Jo kompanija Blue Origin bando konkuruoti su minėtąja SpaceX, kurdama daugkartinio naudojimo raketas. Ir sekasi jai visai neblogai. Pernai Blue Origin taip pat išsiuntė žmones į kosmosą. Tarp jų, beje, buvo ir pats milijardierius (minėtasis skrydis su W. Shatner‘iu įvyko dar po kelių mėnesių). Kompanija netgi yra pasirašiusi ypač reikšmingą sutartį su NASA ir šiuo metu kuria kosminį aparatą, Blue Lagoon, skirtą nusileisti Mėnulyje. Planuojama, kad ši ekspedicija turėtų įvykti jau 2024-aisiais. Dar vienas milijardierius su kosminėmis ambicijomis – Richard‘as Branson‘as. Visgi jo tikslai skiriasi nuo E. Musk‘o ir J. Bezos‘o. Turtuolis jau senokai įsitikinęs, kad kosmosas – turizmo ateitis. Jo įkurtą Virgin Galactic galima prilyginti savotiškam kruizui. Jūs susimokate, pakylate į orbitą, pasimėgaujate gražiais vaizdas ir nesvarumo būsena, o tada grįžtate atgal. Kaina? Viso labo 450 tūkst. dolerių. Žinoma, kompanijos tikslas yra toliau piginti tokias keliones ir suteikti joms daugiau komforto. Kaip jai visa tai seksis – pamatysime.

Kas motyvuoja milijardierius keliauti į kosmosą?

Tačiau štai didysis klausimas: kodėl milijardieriai staiga taip susidomėjo kosmosu? Iš nuobodulio? Aistros mokslui? Galbūt veikia ir pastarasis aspektas. Tačiau esama ir labai pragmatiško motyvo – pelno. Taip, pirmosios investicijos šiems milijardieriams atsieina labai brangiai. Tačiau šią kainą jie tikrai pajėgūs sumokėti. Kosmoso potencialas verslui – milžiniškas. Uždirbti čia galima keliais būdais. Turizmas – vienas iš jų. Tiesą sakant, netgi pats nepatikimiausias. Daug daugiau žadantis būdas – kontraktai su vyriausybinėmis organizacijomis, tokiomis kaip NASA. Jos užsako pagaminti raketą ir iškelti į orbitą kokį nors zondą, o privačios kompanijos savo ruožtu geba tai padaryti maksimaliai efektyviai. Dar vienas verslo modelis – komerciniai skrydžiai. Žmonija naudoja tūkstančius palydovų. Viskam, pradedant informacijos rinkimu ir baigiant interneto ryšio kūrimu. Tas pats E. Musk‘as juk įkūrė kitą kompaniją, pavadinimu Starlink, kuri tiekia ypač greitą internetą tiesiai iš kosmoso. Galų gale, esama labiausiai futuristinės perspektyvos. Asteroidai, Mėnulis, kitos planetos potencialiai turi trilijonų eurų vertės iškasenų. Kas jas pasiims pirmasis? Žinoma, kol kas tai skamba ypač drąsiai. Tačiau prisiminkime, kad prieš kelerius metus žmonija sugebėjo nutupdyti zondą ant kometos. Ar, žinant tai, kosminės kasybos perspektyva atrodo tokia jau nereali?