Pasakojimą apie mobiliųjų telefonų vartotojams svarbią Europos Komisijos iniciatyvą norėtume pradėti nuo greito testo. Prašom atsakyti:
- Ar kada nors atsidūrėte situacijoje, kai Jūsų telefonas pavojingai priartėjo prie išsikrovimo ribos?
- Ar teko tokiomis sąlygomis blaškytis po biurą, namus, draugus ir pažįstamus nerandant telefonui tinkamo kroviklio?
- Ar tuo metu jautėte stresą, įtampą ir bejėgiškumą?
Jei į visus šio improvizuoto testo klausimus atsakėte „TAIP“, vadinasi, jūs susiduriate su tokiais pat iššūkiais kaip ir likę 500 mln. Europos gyventojų. O gal ir dar didesniais – žinant, kad statistinis lietuvis valdo 1,5 SIM kortelės ir turi mažiausiai tris mobiliuosius telefonus (su vienu pigiau kalba, kitu pigiau siunčia žinutes, o trečias – nes „atsarga gėdos nedaro“), nesunku suskaičiuoti, kad viename statistiniame namų ūkyje vienu metu gali būti nuo 3 iki 12 įvairių kroviklių…
Keisti skaičiai, ar ne? Europos mastu tai sudarytų apie 1,5 mlrd. kroviklių ištisa laidų, šakučių ir plastiko jūra. Todėl nieko nuostabaus, kad Europos standartizacijos institucijos jau patvirtino projektą, pagal kurį bus kuriamas bendro standarto mobiliųjų telefonų kroviklis. Taip tikimasi prisidėti prie ekologijos ir energetinių resursų tausojimo.
Ką mums reikia žinoti? Visų pirma, gerai tai, kad standartu pasirinkta „Micro-USB“ jungtis, jau kurį laiką naudojama daugumoje naujesnio modelio telefonų. Antra, pasiektas tarptautinis susitarimas, prie kurio prisijungė 17 žymiausių pasaulio mobiliųjų telefonų gamintojų, įskaitant tokias milžines kaip „Apple“, „Motorola“, „Samsung“, „Nokia“ ir kt. Bendrovės susitarė, kad naujojo standarto kroviklis rinkai bus pristatytas 2012 m. sausio 1 dieną. Galų gale planuojama, kad mobiliuosius telefonus ateityje bus galima įsigyti be kroviklio, kas reiškia, kad gali kristi jų pardavimo kaina.
Mobilioji Europos bendruomenė gana džiugiai pasitiko žinią, tačiau kaipmat pažėrė Europos Komisijai keletą klausimų. Pavyzdžiui, kodėl naujasis standartas kalba tik apie mobiliuosius telefonus, o ne apie nešiojamųjų kompiuterių ar MP3 grotuvų kroviklius? Be to, kai kurie gamintojai jau seniai kalba apie telefonus, kuriuos bus galima pakrauti saulės energija ar net radijo bangomis, tai „kodėl standartu nepasirinkta „žalioji“ technologija?“
Atsakymas į pirmąjį klausimą – logiškas. Mobiliųjų telefonų vartotojų šiuo metu yra daugiausia. Nei kompiuterių, nei MP3 vartotojų skaičius dar nėra toks didelis. Be to, kompiuterių baterijos yra galingesnės, todėl joms galioja kiti saugumo standartai. Antra vertus, ateityje neatmetama galimybė bent jau Europoje standartizuoti ir asmeninių kompiuterių kroviklius.
Na, o į kitą klausimą Europos Komisija atsakė kur kas linksmiau. Pasak jų ekspertų, „Micro-USB“ yra šiuo metu pažangiausia technologija, o saulėtų dienų Europoje nebūna tiek daug, kad saulės elementais įkraunami telefonai pasiteisintų ir atsipirktų… Hmmmm, panaršę interneto tyruose netruksime aptikti ir hibridinių mobiliojo telefono kroviklių, kurie naudoja ir saulės, ir vėjo energiją. Ir kaina jų nėra neįkandama – eksperimentiniai modeliai interneto parduotuvėse kainuoja nuo 40 iki 100 dolerių.
Apibendrinant – visiems mums būtų patogiau, jei vieno kroviklio užtektų visiems elektros energijos reikalaujantiems prietaisams. Visiems tiems, kuriuos kasdien naudojame buityje. O dabar suskaičiuokite, kiek namuose turite nereikalingų mobiliojo telefono kroviklių?
https://www.youtube.com/watch?v=pJ9vOt69Y3s
Video: Europos Komisija
