Inovacijos

Kaip pirmūnas tapo besivejančiu: kas nutiko su NOKIA?

2019 balandžio 16

Nors Nokia sukūrė ne vieną ir ne du ypatingai sėkmingus modelius, o prisimenančiųjų ją su nostalgija netrūksta, pastarąjį dešimtmetį šis prekės ženklas išgyvena tikrą krizę. Suomiai beviltiškai pavėlavo į išmaniųjų telefonų traukinių ir iki šiol beviltiškai bando į jį įšokti. Kas nulėmė tokį neapsižiūrėjimą? Kur Nokia taip grubiai paslydo? Galų gale, ar ji dar gali sugrįžti, o gal visgi jai jau seniai reikėjo užpirkti mišias.

_-18

 

Gilias tradicijas turinti Nokia savo veiklą pradėjo kaip medienos apdirbimo fabrikas, o ilgą laiką buvo žinoma kaip kabelių ir gumos gamintoja. Į modernių technologijų ir telekomunikacijų sritis kompanija tvirtai įžengė tik dešimto dešimtmečio pradžioje. Žinoma, sėkmė ir čia buvo milžiniška. Kompanija vieną po kito kūrė klasika tapusius telefonus, kurie dar ir dabar juokaujant siejami su tiesiog absurdišku ilgaamžiškumu ir patikimumu. Netrūko Nokia inžinieriams ir kūrybingumo. Savo veiklos viršūnėje pasauliui jie pristatė pačių keisčiausių ir originaliausių modelių. Tačiau, pasirodo, inžinerinė išmonė turi savo ribas, kurios, kiek netikėtai, ir buvo pasiektos praėjusio dešimtmečio pabaigoje.

_2-21

Nokia krizę pradėjo iPhone atsiradimas. Kuo jis buvo toks reikšmingas? Apple pirmoji suprato, kad telefoną į visiškai naują lygmenį pakelti gali naujos kartos programinė įranga. Iki tol telefonuose ji buvo stebėtinai paprasta, o iPhone tapo pirmuoju tikrai daugiafunkciniu prietaisu. Ironiška tai, kad išmanųjį telefoną ta pati Nokia jau buvo sukūrusi gerokai anksčiau. Pavyzdžiui, Synbian sistemos varomas Nokia 3650 pristatytas dar 2002 m. Tačiau susidomėjimas šiuo projektu tuo metu buvo menkas. Pelnas irgi. Kitais metais pasirodžiusio paprastučio Nokia 1100 parduota virš 250 mln. vienetų, tad kompanija priėmė labai logišką sprendimą – išmaniųjų linijai skirti minimalų dėmesį. Deja, verslo logika ne visada būna atspari pokyčiams.

_3-22

Taisyklė „jeigu kažkas nesugedę, tai ir netaisyk“ verslui ne visada tinka. Ypač tokioje dinamiškoje srityje kaip technologijos. Tačiau praėjusio dešimtmečio viduryje Nokia vadovavosi būtent ja. Tuometinius vadovus lyg ir galima pateisinti. Rekordiniai pardavimai vargu ar signalizavo artėjančias problemas. Tačiau iPhone atsiradimas akimirksniu apnuogino didžiulę problemą. Nokia paprasčiausiai buvo dramatiškai atsilikusi operacinės sistemos srityje. Maža to, vietoj situacijos keblumo pripažinimo labai ilgai trypčiota vietoje, bandant argumentuoti, kad išmanieji telefonai – tai viso labo mada. Galiausiai pripažinus tiesą, jau buvo per vėlu.

_4-18

Išleidus Džiną iš butelio, jį sugrūsti atgal pasidaro praktiškai nebeįmanoma. Į pasaulį be išmaniųjų irgi niekas nebenorėjo sugrįžti. Nokia nelaimei, labai greitai paaiškėjo, kad joje paprasčiausiai nėra inžinierių gebančių sukurti gerą išmanųjį. Visi geriausieji jau dirbo Apple ar Samsung. Tai išryškino didžiulę Nokia vadovų strateginę klaidą. Kompanijai taip gerai sekėsi, kad ji ėmė orientuotis į trumpalaikius tikslus ir iš esmės pamiršo, kodėl sveika turėti ilgalaikių ambicijų.

_5-16

Net ir puolus žūtbūt vytis iPhone ir Android, Nokia atsimušė į sieną. Viena vertus, kompanija pervertino savo prekės ženklo vertę ir keliamus sentimentus. Taip, vartotojai jai tebejautė nostalgiją, bet vienas po kito daromi neteisingi sprendimai labai greitai privertė išgaruoti ir ją. Puikiausias pavyzdys – Windows Phone platformos pasirinkimas vietoj Android. Į šią draugystę investuoti milijonai, bet ji patyrė visišką fiasko. Kokį didelį? Tokį, kad Windows Phone paprasčiausiai nebeegzistuoja.