Ekonomika ir demografija – labai glaudžiai susijusios. Atskiros amžiaus grupės vaidina savus vaidmenis. Pakankamai vieningai sutariama, kad ekonomiškai reikšmingiausia grupė – žmonės nuo 30 iki 65 metų. Būtent jie generuoja daugiausiai vertės, taip pat gauna didžiausias pajamas ir išleidžia daugiausiai pinigų atostogaudami, pirkdami namus, kaupdami pensijas ir t. t. Šiuo metu šį vaidmenį atlieka X ir Y (dar žinomos kaip millennials) kartos. Antra ekonomiškai reikšmingiausia grupė – jauni suaugusieji, žmonės nuo 18 iki 29 metų. Jie generuoja mažiau vertės, bet pamažu pradeda tai daryti, taip pat įneša į pasaulį naujų tendencijų, šiek tiek laužo nusistovėjusį status quo. Šią rolę šiuo metu vis reikšmingiau atlieka Z karta, dar žinoma kaip iGen. Kuo jie ypatingi ir kaip jie keičia skaitmeninę ekonomiką?
Kas yra Z karta?
Demografai ribą tarp Y ir Z kartos brėžia maždaug ties dešimtojo dešimtmečio viduriu. Šie jauni žmonės dar labai dažnai vadinami iGen. Jau pats terminas, ko gero, pakankamai aiškiai sufleruoja, koks yra didžiausias šios kartos išskirtinumas. Taip, tai aliuzija į iPhone. Ji atsirado neatsitiktinai. Pirmieji iGen‘ai į paauglystę žengė maždaug tuo pačiu metu, kai išmanieji telefonai ėmė tapti masiškai naudojama technologija. Tai pirmoji karta, augusi ir su socialiniais tinklais. Šios aplinkybės labai reikšmingai formuoja jų elgesį bei požiūrį. Vyresnių kartų atstovams dažnai net būna nuostabu, kaip lengvai iGen‘ai nardo skaitmeninėje erdvėje, kaip greitai sugeba pagauti socialinių tinklų tendencijas. Tuo pačiu pastebima, kad jiems vis mažiau įtakos daro tradicinės medijos, o ir vertybinis jų pamatas yra savotiškas. iGen‘ai nemėgsta etikečių, bet tuo pačiu metu yra linkę suvokti save per bendruomenes, t. y. save paprastai tapatina su tam tikromis grupėmis. Šiai kartai taip pat labai svarbi tolerancija, įvairovė, socialinė atsakomybė, tvarumas. Šie aspektai netgi reikšmingai veikia jų pirkimo bei karjeros sprendimus.
Kokius talentus atsineša Z karta?
iGen‘ai dar tik pradeda veržtis į darbo rinką. Skaičiuojama, kad jie šiuo metu dar tesudaro maždaug dešimtadalį visų darbuotojų. Visgi ši statistika netruks pasikeisti. Skaičiuojama, kad 2030 m. iGen‘ai sudarys 30 proc. visų dirbančiųjų ir taps ypač reikšmingais pinigų leidėjais. Snapchat ir Oxford Economics prieš porą mėnesių pristatė specialų tyrimą, kuriame išsamiai analizavo jų esamus įpročius bei būsimus poreikius. Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį iGen‘ų perkamoji galia turėtų išaugti net šešis kartus ir sudarys maždaug 11 proc. visos pasaulio ekonomikos. Tai milžiniški skaičiai. Tačiau ne ką mažiau už juos svarbu ir tai, kaip šie jauni žmonės užsidirbs pinigus. iGen‘ai į darbo rinką atsineša naujų kompetencijų. Jie geba ypač greitai ir efektyviai įsisąmoninti informaciją, pasižymi dideliu lankstumu, atvirumu naujoms idėjoms. Taip pat, lyginant su vyresnėmis, ši karta – kūrybingesnė ir smalsesnė, kai kalba pasisuka apie naujas komunikacijos formas ir turinio kūrimo būdus.
Kokiose srityse Z karta sukels revoliuciją?
Jeigu norime geriau suprasti, kuriose srityse iGen‘ai gali pradėti daugiausiai inovacijų, reikia labiau įsigilinti į jų unikalius įpročius, į kuriuos vyresni žmonės žvelgia gana kreivai. Viena iš tokių sričių – išplėstoji realybė. Ją lengviausia atpažinti iš įvairių socialinių tinklų filtrų, bet panaudojimas tuo toli gražu neapsiriboja. Pavyzdžiui, tokios technologijos yra ypač efektyvios grožio industrijoje. Analizės rodo, jog produktų, kuriuos galima testuoti tokiu būdu, konversijų lygis e. parduotuvėse yra net 94 proc. didesnis. Skaičiuojama, kad išplėstosios realybės rinka per pastaruosius trejus metus augo keturgubai. Ši tendencija tęsis ir toliau. Per 2018–2023 m. laikotarpį augimas turėtų būti dešimteriopas. Akivaizdu, kad tokiems rezultatams pasiekti reikės daug žmogiško talento. Pageidautina, su specifinėmis žiniomis. iGen‘ai jau daug metų naudojasi Snapchat ir Instagram filtrais, todėl intuityviai žino, kaip kūrybiškai išnaudoti išplėstosios realybės pramoginį, praktinį bei emocinį potencialą. Panašiai kaip Y karta prieš dešimtmetį sukūrė socialinių tinklų industriją, iGen‘ai ta patį padarys čia.
Z karta ir jos dinamiškumas
Didžioji dalis iGen‘ų šiandien tebėra besimokančiųjų vaidmenyse. Pagrindinis jų darbas – vaikščioti į mokyklą ir universitetą. Tiesa, kaip žinia, pastarieji metai švietimui buvo pakankamai nestandartiniai. Ši problema, kita vertus, tik dar labiau išryškino iGen‘ų gebėjimą mokytis savarankiškai, jiems asmeniškai priimtinais būdais. Toks talentas technologiškai nevaržomai progresuojančiame ir sparčiai besikeičiančiame pasaulyje bus tik aktualesnis. Juk judame vis didesnės automatizacijos link, o patraukliausiais bruožais darbo rinkoje tampa kūrybiškumas ir komunikacijos įgūdžiai. Apie mokymosi visą gyvenimą reikšmę analitikai kalba ne be reikalo. Tai ne užgaida ar privalumas, o būtinybė. Žmonių gebėjimas įsisavinti naujas technologijas ir programinę įrangą įgalins juos kurti naujas profesijas, verslus, reaguoti į struktūrines permainas, išlikti aktualiems. Ir panašu, kad iGen‘ams tai daryti seksis geriau nei vyresnių kartų atstovams.
Trys Z kartos pinigų leidimo tendencijos
Analizuodami bręstančių iGen‘ų elgesį, sociologai pastebėjo dar tris reikšmingas tendencijas, formuojančias jų ekonominį elgesį. Visų pirma, tai kolektyvinis vartojimas. Mini tyrimas prieš pirkimo veiksmą – nieko naujo. Tą patį sėkmingai daro ir vyresnės kartos. Visgi iGen‘ai tokiam elgesiui suteikia savitą prieskonį. Jiems daugiau mažiau svarbu turėti daiktą. Daug svarbiau turėti prie jo prieigą. Kitaip tariant, jie mėgsta dalinimosi platformas ir vertina jas per bendruomenės prizmę. Antra svarbi tendencija – prekės ženklai kaip tapatybės dalis. iGen‘ams faktas, kokį žmogus renkasi telefoną – iOS ar Android – apie jį pasako labai daug. Vartojimo pasirinkimai – tai asmenybės tąsa. Rinkdamasis vieną ar kitą prekės ženklą žmogus išreiškia save, savo požiūrį į pasaulį ir t. t. Ką tai reiškia verslui? Visų pirma tai, kad jis privalo suprasti, jog dantų krapštukų gamintojas šiandien gamina nebe vien krapštukus, bet tam tikrą dantų priežiūros patirtį. Trečias reikšmingas bruožas – etika. iGen‘ai daugiau dėmesio skiria verslų socialinei atsakomybei bei reputacijai. Pavyzdžiui 65 proc. šios kartos atstovų prieš pirkdami daiktą patikrina, kur ir kaip jis buvo pagamintas. 80 proc. atsisako prekės ženklo produktų ar paslaugų, jeigu šie įsivelia į skandalą. Šių vertybinių principų verslas negalės ignoruoti.
