Technologijų kritikai dažnai naudoja vieną ir tą patį priekaištą: dėl jų mes tapome tokie sėslūs ir tingūs, kad sukūrėme nutukimo epidemiją ir padidinome sergamumą daugybe chroniškų ligų. Tačiau, kaip kad dažniausiai ir būna, kaltindami technologijas, ko gero, tik bandome nusimesti atsakomybę nuo savęs. Įvairūs išmanūs sprendimai mums kaip tik gali padėti kaip niekada tiksliai stebėti savo sveikatos būklę, išvengti ligų bei efektyviai jas gydyti.
Ne, kalbame ne apie WebMD ir panašius tinklapius, kuriems visada atrodo, jog jūs sergate kokia nors nepagydoma liga. Savęs gąsdinimas į naudą dar niekam neišėjo. Tačiau informacijos gausa ir galimybė nevaržomai bendrauti tarpusavyje žmonijai duoda daug naudos. Šiandien kaip niekada daug žinome apie ligas bei jų priežastis, ir galime efektyviai užsiimti jų prevencija. Net ir pačių rimčiausių ligų pagydymo statistika pastaraisiais metais sparčiai gerėja. Ne tik dėl medicinos progreso. Žmonės noriau tikrinasi sveikatą, o ligos aptinkamos ankstyvesnėse savo stadijose – tai vis informacijos gausos įtaka.
Stebėti savo fizinio aktyvumo tendencijas irgi dar niekada nebuvo taip paprasta. Praktiškai kiekvienas telefonas skaičiuoja nueitus žingsnius bei sudegintas kalorijas, leidžia išsikelti sau tam tikrus tikslus. Dar lengviau tai daryti, jeigu nešiojate tokį prietaisą kaip Fitbit ar vieną iš išmaniųjų laikrodžių. Jie ne tik matuoja jūsų nueitą atstumą, bet ir stebi širdies darbą, teikia rekomendacijas, kokia mankšta jums būtų tinkamiausia, ir netgi prižiūri jūsų miegą. Tokie prietaisai ir jiems skirtos aplikacijos milijonams žmonių padeda mankštintis ir savo kūnus prižiūrėti daug efektyviau bei kryptingiau.
Prasidėjus sausiui, sporto salės paprastai lūžta nuo lankytojų gausos. Mėnesiui įpusėjus, jos vėl ištuštėja. Sveikatos specialistai nuolat primena, jog pasyvus gyvenimo būdas – tai būsimų problemų garantas. Deja, daug populiariau už sportą – pritrūkti valios ir motyvacijos. Visgi, įvairūs išmanieji įrankiai pasirodė esantys tiesiog idealūs motyvatoriai. Aplikacijos gali nepailstamai siųsti jums priminimus apie praleistą treniruotę ir prižiūrėti, kad laikytumėtes nusistatyto grafiko. Jiems jūsų atsikalbinėjimai ir racionalizacijos – nė motais. Tokios programėlės kaip My Fitness Pal ar Fitbit Coach padeda pasirinkti optimalius tikslus bei tobulėti racionaliu tempu, nepersitempiant ir amžiams neatbaidant savęs nuo sporto.
Taip, telekomunikacijos medicinai turi tokią didelę įtaką, kad buvo sukurtas net naujas terminas. Paprastai kalbant, tai konsultacijos ir diagnozė per atstumą. Atokiau gyvenantiems pacientams telemedicina reiškia greitesnę bei lengvesnę prieigą pas specialistus. Jiems tereikia nešioti tam tikrus duomenis kaupiančius prietaisus, kurie gydytojams pasufleruoja ar paciento būklė neblogėja. Panašūs sprendimai turėtų tik tobulėti. Prognozuojama, kad jau gana greitai dauguma apžiūrų bus atliekama specialiose išmaniosiose kėdėse, žaibišku greičiu surenkančiose duomenis apie paciento būklę. Toks sprendimas turėtų drastiškai sutrumpinti eiles bei daug greičiau nukreipti žmones pas tinkamus specialistus.
2003 m. paskelbta apie vieną svarbiausių biologijos mokslo pergalių – žmogaus genomo iškodavimą. Pastaruosius 15 metų mokslininkai tobulina idėjas, kaip praktiškai išnaudoti šią informaciją. Šio darbo rezultatus jau pradedame matyti. Deja, bet daugybę sunkiausių ligų didele dalimi lemia mūsų genai, kurių pakeisti negalime. Bent jau kol kas. Visgi galimybę iškoduoti savo DNR ir sužinoti, kokių ligų reikėtų saugotis, jau gali kiekvienas. Labai greitai tai netgi turėtų tapti standartine procedūra. Savo telefonuose mes nešiosimės informaciją apie tai, ką galime ir negalime valgyti, kiek ir kokios fizinės veiklos mums reikia ir t.t. Tuo pačiu vis arčiau praktinio pritaikymo artėja ir genų karpymas. Jau greitai kūdikiai turėtų gimti be vėžį ar kitas pavojingiausias ligas sukelenčių genų.
