Gyvenimo būdas

Kaip puoselėti savo „skaitmeninį įvaizdį“

2020 liepos 25

Šiuolaikiniai žmonės gyvena dviguba gyvenimą. Vienas iš jų – tai pagrindinis, realusis, vis dar tebevadinamas „tikruoju“. Tačiau šalia jo egzistuoja ir antrasis. Virtualusis. Regis, dar ne taip seniai pastarasis gyvenimo aspektas atrodė esantis gana nereikšmingas ir tiesiog nerimtas. Juk internetas buvo skirtas kvailiojimams, nerimtiems susirašinėjimams ir kačių memams. Tačiau tuomet atėjo socialinių tinklų era, o virtualybė pradėjo pamažu skverbtis į praktiškai visas mūsų gyvenimo sritis. Šiandien skaitmeninis gyvenimas jau niekam nebeatrodo nerimtas. Netgi atvirkščiai, jame kuriama persona dažnai lemia mūsų sėkmę realiajame gyvenime. Ir atvirkščiai. Prastas įvaizdis ten gali užtrenkti duris šiapus. Taigi, kaip pasirūpinti savo skaitmeniniu įvaizdžiu, net jeigu ir nesvajojate apie influencerio karjerą.

Kodėl reikia rūpintis savo skaitmeniniu įvaizdžiu?

Pagalvokite, kokia jūsų kasdienės komunikacijos dalis vyksta internete. Visi mes naudojamės socialiniais tinklais ir susirašinėjimo aplikacijomis, perkame elektroninėse parduotuvėse, darbe naudojame elektroninį paštą ir užduočių planavimo įrankius. Kiekvienas žmogus kiekvieną dieną internete sukuria daugybę turinio, iš kurio ir susideda mūsų avatarai – skaitmeninės reprezentacijos. Būtent į juos žiūrėdami kiti žmonės – o taip pat ir organizacijos – susidaro nuomonę apie mūsų asmenines bei profesines savybes. Neretai toks avataras tampa tuo faktoriumi, kuris nulemia, ar žmogus yra kviečiamas į darbo poziciją. Nereikėtų save apgaudinėti, esą mūsų socialinių tinklų paskyros yra visiškai privačios ir tik mūsų reikalas. Tai tiesa tik iš dalies. Patalpinta internete, informacija tampa vieša. Kitaip tariant, ją keldami mes savotiškai sutinkame būti vertinami, atsižvelgiant į ją, todėl į savo elgesį virtualioje erdvėje jau reikėtų žiūrėti taip pat atsakingai, kaip ir į elgesį realybėje.

Kaip kuriamas mūsų skaitmeninis įvaizdis?

Dažnas ir klaidingas įsitikinimas, kad tie algoritmai, kurie mus savotiškai pristato visam skaitmeniniam pasauliui, yra neapgaunami ir neapkvailinami. Tačiau juos juk kuria žmonės. Dirbtinis intelektas atpažįsta tuos signalus ir ryšius, kuriuos į jį sudeda kūrėjai. Taigi, suprasdami, kaip veikia šios formulės, galėsime daug lengviau sukurti tą įvaizdį, kurio norime. Visų pirma, nuotraukos. Kažką pagooglinę, visų pirma dėmesį atkreipiame į jas. Nereikia net sakyti, kad jos turėtų būti reprezentatyvios. Tai nereiškia, kad visos nuotraukos privalo atrodyti oficialiai, bet stenkitės į socialinius tinklus nedėti nieko, dėl ko būtų gėda prieš mamą. Kitas aspektas – žodžiai. Keiksmažodžiai yra viena, bet įvaizdžiui už juos daugiau žalos gali pridaryti gerokai subtilesni dalykai. Pavyzdžiui, įrašai (ne tik parašyti paties, bet ir tiesiog pasidalinti), skleidžiantys sąmokslo teorijas ar marginalias politines idėjas. Jūsų reputaciją jie gali pakirsti neatitaisomai.

Iš ko susideda mūsų skaitmeninis įvaizdis?

Facebook ar LinkedIN algoritmas kuriamas taip, kad kaip įmanoma sėkmingiau suvesdinėtų mus su žmonėmis, turinčiais tų pačių interesų. Tarkime, LinkedIN platformoje galite nei patys kažko ieškoti, nei būti ieškomi, bet, nepaisant to, natūraliai atsidurti potencialių darbdavių akiratyje. Skaitmeninio įvaizdžio rezultatams reikia pastovumo ir kryptingumo. Chaotiškas veikimas tik sukurs situaciją, kai neįtiksite absoliučiai niekam. Kiekvienas besirūpinantis savo skaitmeniniu įvaizdžiu taip pat turėtų vengti tam tikrų klaidų, kurios, geriausiu atveju, pakenks jų reputacijai, o blogiausiu – gali pasibaigti problemomis su sukčiais. Visų pirma, derėtų laikytis tam tikro skaitmeninio etiketo. Pati grubiausia klaida – per stiprus pardavinėjimas. Kalba eina ne tik apie tiesioginį savo paslaugų brukimą, bet ir apie perdėtą savęs reklamavimą. Socialiniai tinklai, visų pirma, skirti ryšių užmezgimui bei dalinimuisi informacija. Lygiai tokia pati klaida yra ir ant melo ribos balansuojančių įrašų kūrimas. Jeigu norite kurti solidaus žmogaus įvaizdį „bulvarinių naujienų“ reikėtų vengti. Kitas svarbus aspektas – tinkama žmonių kompanija. Tai ypatingai galioja LinkedIN platformai. Visų pirma, jums tikrai nebūtina patvirtinti kiekvieno kontakto. Turėkite omenyje, kad čia veikia daugybė talentų medžiotojų, kurių patikimumas ir reputacija labai varijuoja. Jūsų duomenis jie gali be didesnių skrupulų perduoti trečiosioms šalims, o jums teks kentėti nuo nepageidaujama laiškų ir skambučių. Arba netgi dar blogiau. Kontaktais pasinaudoti gali sukčiai ir atsiųsti jums netgi labai įtikinamą apgaulingą laišką.

Kaip nesusigadinti savo skaitmeninio įvaizdžio

Žinoma, skaitmeninis įvaizdis yra ypatingai  svarbus ir verslui bei jame aktyviai veikiantiems. Socialiniuose tinkluose niekam niekada nepakaks paprasčiausio logotipo ir vieno kito įrašo apie puikius rezultatus bei komandos išvyką pasivažinėti kartingais. Tiesą sakant, daugybė kompanijų ar jų vadovų apie savo skaitmeninį įvaizdį nesusimąsto tol, kol paprasčiausiai nepapuola į bėdą. Kol į pranešimų dėžutę nekrenta piktos žinutės ir komentarai, tol viskas gerai, ar ne? Toli gražu. Skaitmeninis įvaizdis iš esmės formuoja nuomonę apie mus bei mūsų atstovaujamą verslą. Jeigu į jo kūrimą žiūrėsite rimtai, net ir problemos akivaizdoje klientai jums suteiks didesnį pasitikėjimo kreditą. Ir atvirkščiai. Nesirūpindami įvaizdžiu, sukelsite mintį „šitie man visada buvo neaiškūs, nieko keisto, kad dabar prisidirbo“. Ne veltui įvaizdis visada buvo siejamas su lojalumu prekės ženklui. Skaitmeninėje erdvėje tai ypač galioja, mat atsiliepimai čia sklinda šviesos greičiu. Prekės ženklo ar jam atstovaujančio žmogaus užduotis – nešti aiškią ir pastovią žinutę, neišsižadant jos pirmam stipresniam vėjeliui papūtus. Tik tokiu atveju jūsų įvaizdžiu bus patikėta.

Kur slypi sėkmingo skaitmeninio įvaizdžio paslaptis

Skaitmeninio įvaizdžio sėkmė iš esmės priklauso nuo labai slidaus balanso tarp pritapimo ir išsiskyrimo. Aklas tendencijų vaikymasis ir noras pataikyti į visas iš eilės madas vargu ar duos geidžiamą rezultatą, mat socialinių tinklų algoritmai turi savų subtilybių. Pavyzdžiui, prieš kelis metus Kembridžo universiteto mokslininkai publikavo studiją, kurioje, be kitų dalykų, buvo pastebėta, jog žmonės, kurie Facebooke yra palaikinę keptas bulvytes, paprastai turi aukštesnį IQ. Šią naujieną – nenuostabu – pasigavo žiniasklaida, o jos straipsnius perskaičiusieji puolė spausti „patinka“. Akivaizdu, kad koreliacija labai greitai išnyko. Už tokį madų vaikymąsi daug efektyviau veikia pasirinktai auditorijai aktualaus turinio kūrimas bei įsitraukimas į dialogą su panašius interesus turinčiais žmonėmis. Svarbiausia čia išlikti nuosekliam ir korektiškam. Atsiminkite, kad posakis „pirmo įspūdžio du kartus nepadarysi“ internete galioja netgi stipriau nei realiame gyvenime.t