Mokslas

Kaip mobiliosios programėlės padeda kovoti su pandemija?

2020 gegužės 2

Corona viruso pandemija gerokai išbalansavo pasaulį ir mums įprastą gyvenimo ritmą. Ko gero, vienas iš sudėtingiausių aspektų, prie kurio reikėjo prisitaikyti, buvo nežinomybė. Kiek ilgai truks pandemija ir karantinas? Kada jis pasibaigs? Kaip sugrįšime į įprastą gyvenimą? Ar iš viso sugrįšime? Prognozės visada buvo labai nedėkingas užsiėmimas, bet šiuolaikinės technologijos mums leidžia operuoti kaip niekada dideliais duomenų kiekiais, tad šiandien jos tikslesnės nei bet kada anksčiau ir leidžia gana patikimai simuliuoti galimus scenarijus. Vienu iš įrankių tai daryti tapo mobiliosios aplikacijos. Kaip iš tikrųjų jos padeda žmonijai kovoti su pandemija?

Pietų Korėja, pandemija ir programėlės

Kai metų pradžioje pradėjo sklisti pirmosios žinios apie koronavirusą ir jo plitimą, visų pirma girdėjome apie Kiniją. Pasauliui besitikint, kad toliau šios šalies liga nepajudės, galiausiai teko nusivilti – gana greitai atvejai imti fiksuoti ir aplinkinėse šalyse. Viena pirmųjų buvo Pietų Korėja. Tiesa, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo bene labiausiai pandemijai pasiruošusi šalis visame pasaulyje.

Pietų Korėjos patirtis kovoje su virusais

Pietų Korėja – toli gražu ne naujokė kovoje su įvairiausiais virusais. Tiesą sakant, vieną pandemiją ši šalis išgyveno ne taip ir seniai – 2015 m. Tuomet šalyje pasklido vadinamasis MERS virusas, atkeliavęs iš Arabijos pusiasalio. Kaip prisipažįsta patys korėjiečiai medikai, tąsyk ligos protrūkiui jie visiškai nebuvo pasiruošę, todėl po to pasakė sau, kad situacija pasikartoti negali. Todėl ir prasidėjus pandemijai, buvo mobilizuoti visi pajėgumai. Ne tik medicininiai, bet ir technologiniai. Vietiniai programuotojai, bendraudami su Vyriausybe, sukūrė aplikacijas, kurios leidžia savo ekrane matyti, ar jie nevaikšto tose vietose, kuriose prieš tai buvo buvo Covid-19 užsikrėtęs žmogus. Pavyzdžiui, aplikacija, pavadinta Corona 100m, apdoroja milžiniškus informacijos iš skirtingų šaltinių kiekius ir signalizuoja, jeigu telefono savininkas prisiartina per 100 metrų nuo potencialaus viruso židinio.

Kaip aplikacijos padeda kovoti su koronavirusu

Minėtosios aplikacijos Pietų Korėjoje labai greitai susilaukė tiesiog milžiniško populiarumo. Pavyzdžiui, Corona 100m milijono parsisiuntimų ribą pasiekė vos per tris savaites, įsitvirtindama Google Play populiariausiųjų sąrašo viršuje. Kaip pasakojo jos kūrėjas, Bae Won–Seak, pačiame pike Corona 100m kas valandą parsisiųdavo po 20 000 žmonių. Visgi tai toli gražu ne vienintelis toks korėjiečių sukurtas įrankis. Paminėti būtina Coronamap, kurioje galima patvirtinti patvirtintų ligos atvejų „keliavimo istorijas“, bei Coronaita, veikiančią lyg savotiška ligos paieškos sistema – joje galima sužinoti apie pacientų lankytas vietas, amžių, ligos istorijas ir t.t. Pietų Korėja pandemijos plitimą stabilizavo bene sėkmingiausiai pasaulyje. Visi esame girdėję išsireiškimą – suplokštinti kreivę. Korėjiečiams tai pavyko kone tobulai. Nors visų nuopelnų šioms aplikacijoms, turbūt, nereikėtų atiduoti, net ir patys sveikatos specialistai teigia, kad tokie įrankiai gerokai palengvino situacijos stebėseną, o žmonėms – socialinės distancijos laikymąsi.

Programėlės ir privatumas

Korėjiečių sėkmė paskatino ir kitas šalis pabandyti įdiegti panašius sprendimus. Panašūs projektai startavo, pavyzdžiui, Japonijoje, Izraelyje, Singapūre, Taivane. Tarkime, japonų sukurta ir Leber pavadinta aplikacija leidžia žmonėms su daktaru apie savo simptomus konsultuotis tiesiog per ją, taip išvengiant medicinos sistemos perkrovimo. Kita vertus, kai kurios šalys – tegu ir matydamos aplikacijų naudą – į jas atsargiai žiūri dėl pavojaus duomenų apsaugai. Visgi tokios sistemos operuoja tikrai gana jautria informacija. Korėjiečiai, pacientų stebėsenai pasitelkė netgi išmaniojo miesto sprendimus: apsaugos kamerų medžiagą ar atsiskaitymus mokėjimo kortelėmis. Kitaip tariant, žmonės stebimi tikrai gana intymiai. Dar griežčiau viskas vyksta Kinijoje, kur į asmens duomenų apsaugą kreipiama dar mažiau dėmesio. Pietų Korėjos aplikacijose bent jau niekas nėra identifikuojamas individualiai. Vartotojai mato tik paciento lytį, amžių ir ligos istorijos numerį.

Programėlių naudos ir grėsmės

Sutapimas ar ne, bet šalys, kurios pandemijos suvaldymui pasitelkė mobiliąsias aplikacijas, su krize, panašu, tvarkosi pastebimai lengviau. Pačios programėlės nuo viruso gal ir negydo, bet patiems gyventojams suteikia labai daug naudingos informacijos. Jie gali išvengti potencialiai pavojingų vietų, geriau suplanuoti, kur ir kada eiti ir pan. Kitaip tariant, gerokai palengvinamas socialinės distancijos laikymasis. Savo ruožtu, taip padedama kontroliuoti naujų užsikrėtimų skaičius. Visgi pergyvenimą dėl galimų grėsmių duomenų saugumui taip pat labai nesunku suprasti. Kur tai mus palieka, mąstant apie ateitį? Ką statome aukščiau: žmonių sveikatą ar jų duomenų privatumą? Ko gero, čia irgi turėsime ieškoti balanso. Technologijų naudos neįmanoma nuneigti, tad jų potencialo neišnaudojimas būtų mažų mažiausiai sunkiai pateisinamas. Gal tokiais ekstremaliais atvejais ir verta savo duomenis valstybei atiduoti kiek laisviau. Tačiau, kur prasideda ir baigiasi „ekstremalūs atvejai“. Apie tai neišvengiamai turėsime diskutuoti.