Sakoma, kad nebesikeičia tik mirusios kalbos. Tuo tarpu visos tos, kurios realiai naudojamos kasdieniame gyvenime, evoliucionuoja pamažu, bet užtikrintai. Ir technologijos šiam procesui turi labai daug įtakos. Savo žymę kalbos vystymosi istorijoje paliko ir spauda, ir telegrafas, ir telefonas (tas senasis, su laidais ir rotoriumi). Tačiau, ko gero, didžiausią įtaką jai padarė pati naujausia inovacija – internetas. Informacija dar niekada nebuvo taip lengva dalintis, o mūsų komunikacija dar niekada nebuvo tokia nuolatinė bei nepertraukiama. Nieko nuostabaus, kad mes ne tik pačiame internete bendraujame unikaliai bei savotiškai, bet ir naujus savo įpročius pamažu perkeliame į realų gyvenimą. Seno kirpimo kalbininkams tai dažnai atrodo kaip tikras košmaras. Tuo tarpu optimistiškesni į permainas kaip tik žiūri pozityviai.
Nauji žodžiai ir naujos reikšmės
Pabandykite išsivaizduoti naują spalvą. Nepavyko. Nenuostabu, tai net ir neįmanoma. Tačiau štai naujus žodžius žmonėms galvoti sekasi netgi labai lengvai. Mums jų paprasčiausiai vis prisireikia, mat mūsų kasdienybėje atsiranda reiškinių, kuriems būtinas pavadinimas. Būtent dėka technologijų turime tokius terminus, kaip „asmenukė“, „emotikonas“ ar „influenceris“. Ar prieš 100 metų gyvenantiems žmonėms būtų savaime aišku, ką jie reiškia? Tiesą sakant, juos ne visada paprasta pagauti net ir vidutinio amžiaus asmenybei. Nemažiau svarbu ir tai, kad jau egzistuojančius žodžius mes adaptuojame visiškai naujai paskirčiai. Jie arba stipriai pakeičia savo definiciją arba prideda naują. Pavyzdžiui tas pats „telefonas“ šiandien kalba apie visiškai kitą prietaisą nei prieš 50 metų, o „nuoroda“ nurodo toli gražu nebe vien kryptį. Tokie terminai prigyja ir pasklinda stebėtinai greitai. Taip greitai, kad senosios reikšmės tampa vos ne antraeilėmis.
Kalbų maišymasis
Kalbos grynumą bet kokia kaina išsaugoti norintiems reguliuotojams šis interneto gerokai paspartintas efektas kelia bene daugiausiai galvos skausmo. Žinoma, čia nėra kažkoks naujas fenomenas. Kalbos žodžius viena iš kitos skolinosi visada. Tačiau tai niekada nevyko tokiais sparčiais tempais. Įvairių skolinių (dažniausiai anglicizmų) daugiau ar mažiau yra kiekvieno iš mūsų kasdienėje kalboje. Jų atsiradimas neturėtų mūsų stebinti. Labai dažnai kažkokiam naujam prietaisui ar programinės įrangos produktui lietuvių kalboje tiesiog nėra tinkamo atitikmens. Kitais kartais siūlomas terminas būna toks nepatogus ar netikslus, kad jo visiškai nesinori naudoti. Abiem atvejais pasiliekame prie „nevartotinos“ alternatyvos. Tačiau ar tikrai tai taip jau baisu? Ar jau už kampo laikai, kai visi tiesiog kalbėsime angliškai? Vargu. Pagalvokite apie tai šitaip. Žodis „device’as“ tarsi ir visiškai angliškas. Tačiau tik savo šaknimi. Jo galūnė visiškai lietuviška. Tiek lietuviška, kad žodį galime linksniuoti, nors pačioje anglų kalboje linksnių jau seniai nebelikę.
Akronimai ir kiti trumpinimai
Kalbą analizuojantys mokslininkai pastebi dar vieną įdomią tendenciją. Internetas mėgsta trumpinti, jungti dalykus. Žodžiai – jokia ne išimtis. Žmonija naudoja kaip niekada daug akronimų. Jie tapo tokia nepakeičiama mūsų bendravimo dalimi, kad, viena vertus, jie patys pavirto praktiškai savarankiškais žodžiais, o, kita vertus, tuo pačiu persikėlė iš interneto į kasdieninę „gyvą“ kalbą. Pavyzdžiui, tikrai kada nors esate ironiškai (arba nebūtinai) pavartoję akronimą LOL, arba išreiškę pasipiktinimą ar nuostabą su WTF. Pačioje internetinėje erdvėje akronimai jau turi pakankamai gilias tradicijas. Atsiradę pirmuosiuose pokalbių kanaluose kaip priemonė pagreitinti komunikaciją, jie labai greitai išplito po visą virtualią erdvę. Kai kuriuos garsus pakeitė skaičiai, vienskiemenius žodžius – pavienės raidės ir t.t. Į akademinė literatūrą tokios interneto vartotojų inovacijos kelio dar lyg ir neprasistūmė, bet įvairūs akronimai vis dažniau sutinkami įvairiuose žurnalistiniuose tekstuose, yra vartojami YouTube kūrėjų ir pan.
Daugiau vizualumo
Populiaru sakyti, kad šiais laikais žmonės skaito kaip niekada mažai. Tačiau dar kartą pergalvokime šį teiginį. Iš tikrųjų juk yra netgi visiškai atvirkščiai. Kasdien mes perskaitome kaip niekada daug teksto. Skirtumas tik tas, kad didžioji dalis – tai įvairios žinutės, elektroniniai laiškai, priminimai ir t.t. Tekstinei komunikacijai tenka vis didesnis viso bendravimo pyrago gabalas. Visgi, šiai tendencijai tik prasidėjus, žmonės labai greitai pastebėjo vieną dalyką – rašytinė kalba labai skiriasi nuo šnekamosios. Ja sunkiau perteikti kai kurias emocijas, intonacijas ir pan. Todėl mes pradėjome kurti savotišką hibridą. Susirašinėjimo kalba – tai nei šnekamoji, nei taisyklinga rašytinė. Rašto trūkumus čia mes kompensuojame įvairiais vizualiniais intarpais. Retas susirašinėjimas apsieina be emotikonų, paveiksliukų ar gif’ų, padedančių reikšti emocijas. Panašią funkciją atlieką ir specialiai daromos klaidos. Pavyzdžiui, dubliuojamos raidės, iškraipyti žodžiai ir pan. Jų konteksto nežinančiam pašalaičiui tokie dalykai atrodytų nesuprantamai, o štai patiems susirašinėtojams atlieka esminę funkciją.
Kalbos ateitis – rašytinė?
Visos aukščiau aprašytos tendencijos nėra kažkoks pasibaigęs reiškinys. Jos sėkmingai tebesitęsia ir toliau. Internetinė kalba dažnam tampa bene priimtiniausiu komunikacijos įrankiu. Ypač tarp jaunų žmonių, kurie arba brendo, arba netgi augo savo rankose laikydami telefonus bei kompiuterio klaviatūras. Pavyzdžiui, trys ketvirtadaliai vadinamųjų „millenials’ų“ teigia, kad, jeigu tik turėtų pasirinkimą, jie daug mieliau gautų žinutę, o ne atsilieptų į telefono skambutį. Tai leidžia pakankamai daug numatyti apie mūsų bendravimo ir pagrindinio jo įrankio – kalbos – ateitį. Mes dažniau rašysime ir kalbėsimės tekstu, todėl galime tikėtis, kad su laiku atsiras vis daugiau būdų, kaip rašytine forma perteikti tai, ką iki šiol pavyksta tik gyvai – intonacijas, gestikuliacijas, kalbėjimo garsumo lygį, veido išraiškas. Galų gale, iš internetinių susirašinėjimų tokios priemonės persikels ir į kitas medijas. Ar tai blogai? Žinoma, kad ne. Mes kalbame taip, kaip gyvename, o ne atvirkščiai. Kuo reikšmingesniais mūsų gyvenimams taps internetas ir technologijos, tuo labiau prie jų prisitaikys ir pati kalba.
