Patarimai

Kaip įkalbėti save būti produktyvesniam?

2021 kovo 1

Ar kada nors esate atsidūrę tokioje situacijoje, kai savęs įkalbinėjimas pagaliau imtis vienos ar kitos užduoties užtruko ilgiau nei pats jos atlikimas? Jeigu taip, jums visai nereikėtų jaustis ypatingais tinginiais. Savimotyvacija – daug sunkesnė, nei norėtume manyti. Ypač laikais, kai tiek daug praleidžiame dirbdami namuose, kur, būkime atviri, egzistuoja gerokai mažiau struktūros nei biuruose. Nesvarbu, ar kenčiame nuo išorinių blaškančių faktorių, ar nuo paprasčiausio nesugebėjimo įsitraukti į darbą, kančia, kurią patiriame negalėdami tiesiog imti ir dirbti, yra labai reali. Laimei, produktyvumo galima mokytis. Reikia tik žinoti, kokie triukai čia gali padėti. Kokios priemonės padėtų įkalbėti save būti produktyvesniam?

Produktyvumo patarimas #1: labai maži tikslai

Mūsų produktyvumą labai dažnai stabdo būtent tai, kad mes paprasčiausiai nesugebame pradėti darbų. Jų atidėliojimas ar vengimas atrodo daug lengvesnė ir patogesnė alternatyva. Deja, tokia taktika ilgalaikėje perspektyvoje niekada nepasiteisina. Darbai ir atsakomybės turi bjaurią savybę mus pasivyti. Tačiau 80 proc. problemos sprendimo – tiesiog imti ir pradėti. Tai padarius, pamažu įsivažiuojame ir eilėje laukiančių darbų sąrašas ima trauktis. Kas tuomet padeda pradėti? Patikrintas metodas – padaryti taip, kad kažką daryti būtų lengviau nei nedaryti. Tai pasiekiama išsikeliant ypač mažus tikslus. Pavyzdžiui, parašyti tris laiškus, perskaityti du puslapius, vienąkart paskambinti ir t. t. Šios užduotys tokios neambicingos, kad bus sunku sugalvoti priežasčių, kodėl jų neatlikti. O jas įveikę spėsite įsivažiuoti ir visai natūraliai imsitės kitų.

Produktyvumo patarimas #2: tarpiniai tikslai

Jeigu iš tikrųjų norime kažką nuveikti, iš pradžių turime išsikelti tikslą. Tačiau tikslas yra dviašmenis kardas. Įsivaizduokite, kad norite parašyti knygą. Tikslas labai gražus. Galbūt netgi ir jūsų jėgoms. Bėda ta, kad parašyti knygą – labai sudėtingas uždavinys. Vartydami kokį nors kūrinį ne visada norime galvoti apie tai, kiek valandų autorius sugaišo prie jo dirbdamas. Realiai pabandę tą patį padaryti patys, rizikuojame kaip reikiant išsigąsti išsikeltos užduoties mastelio. Su šia baime susitvarkyti galime naudodami vieną patikrintą metodą – didžiojo tikslo suskaidymą į daugelį mažesnių. Pavyzdžiui, kasdien parašyti po puslapį ar po skyrių per savaitę. Kodėl tai veikia? Didžiuliai tikslai mūsų nemotyvuoja trumpalaikėje perspektyvoje. Mums tiesiog per sunku juos suvokti – staiga nebežinome nuo ko pradėti, net ir produktyviausios dienos rezultatai atrodo menkaverčiai. Kita vertus, mažesnis tikslas atrodo realesnis, dienos pabaigoje galime įvertinti savo progresą, atsiranda pojūtis, kad link kažko judame.

Produktyvumo patarimas #3: viešas įsipareigojimas

Aplinkinių spaudimas toli gražu ne visada yra neigiamas reiškinys. Kartais jis netgi labai naudingas. Ypač tais atvejais, kai kalbame apie produktyvumą. Viešai prisiimtas įsipareigojimas paprastai suveikia kaip motyvuojantis faktorius. Elgesio mokslas teigia, jog tais atvejais, kai žmogus jaučiasi stebimas kitų, jis elgiasi pavyzdingiau, mat nenori prarasti reputacijos, susipykti su aplinkiniais ar prarasti savo pozicijos bendroje grupės hierarchijoje. Žinoma, viešo įsipareigojimo taktika taip pat turi savo ribas. Jeigu Instagram‘e tiesiog apsiskelbsite, kad po pusmečio nubėgsite maratoną (nors šiaip jau visai nebėgiojate), vargu, ar pasieksite šį tikslą. Įsipareigojimai turėtų būti realistiški. Verčiau pažadėkite savo laiką. Pavyzdžiui, kad kiekvieną dieną skirsite X valandų konkrečiai užduočiai, kad iki X datos padarysite tą ar aną. Taip patys įgysite aiškią kryptį ir užduotį, o aplinkiniai bus tarsi nebylūs prižiūrėtojai, neleidžiantys iškrypti iš kelio.

Produktyvumo patarimas #4: darykite pertraukėles

Šis patarimas yra labiau priminimas. Gali pasirodyti kontrintuityvu, bet, jeigu norite daugiau nuveikti, nepamirškite ilsėtis. Mūsų smegenys ir kūnas tiesiog nesutverti nesibaigiančiam darbui. Deja, dėl kažkokios nesuprantamos priežasties daugybė žmonių mano, jog dirbti per nebegaliu yra ne tik produktyvu, bet ir kilnu (juk taip demonstruojame savo valingumą). Suprask, pertraukos – mėgėjams, o štai tikri profesionalai praktiškai nesiilsi. Tačiau viskas atvirkščiai. Paklauskite profesionalių atletų ir jie jums pasakys, kad poilsis – tai proceso dalis. Per dideli krūviai tik išsunkia, o rezultatai pradeda prastėti. Jeigu norite būti produktyvesni, reguliariai atsitraukite nuo darbų. Pavyzdžiui, per pietus 5–10 minučių pasivaikščiokite. Tai padės kūnui ir protui šiek tiek atsigauti. Dar daugiau, labai gali būti, kad ta užduotis, prie kurios buvote užstrigę, sugrįžus tarsi pati savaime išsispręs.

Produktyvumo patarimas #5: nusistatykite terminus

Terminai – tai streso šaltinis, ar ne? Taip, tačiau stresas turi nepelnytai prastą reputaciją. Ši emocija turi savo paskirtį. Ji mobilizuoja žmogų. Patirdami stresą, mes geriau susitelkiame, staiga įgauname daugiau energijos. Taigi, kontroliuojamomis dozėmis jis net labai naudingas. Savo ruožtu, aiškūs, šiek tiek streso keliantys terminai abstraktumą paverčia konkretumu. Užuot jautę tą erzinantį jausmą, kad turėtumėme kažką daryti, imame matyti finišo liniją, kurią reikia pasiekti. Tik būkite atsargūs. Pernelyg griežti terminai iš motyvuojančios jėgos gali pavirsti į gniuždančią ir demotyvuojančią. Persistengti lengva ir dėliojant terminus didesnio masto, strateginio pobūdžio užduotims. Pavyzdžiui, jeigu turite atlikti nedidelį tyrimą, surinkti reikiamą informaciją, būkite su savimi liberalesni. Kitaip tariant, kuo konkretesnė užduotis, tuo konkretesnius terminus sau nusimatykite.