Gyvenimo būdas

Kaip darbą namuose suderinti su sportu ir sveikata?

2020 kovo 25

Mokslininkai ir sveikatos specialistai visiškai nesiginčyja – sėslus gyvenimo būdas žmonėms ne į naudą. Gamta mus sukūrė tam, kad lakstytume po Afrikos savaną, o ne ištisas dienas sėdėtume ant kėdžių ir sofų (beje, tai viena iš priežasčių, kodėl tiek daug žmonių turi problemų su nugara – mūsų stuburo evoliucija tiesiog nespėja kartu su gyvenimo būdo evoliucija). O jeigu dar dirbame namuose – taigi, nebeturime priežasties kažkur judėti – išsaugoti optimalią fizinę formą tampa dar sunkiau. Tam jau net nebepakanka vien sporto. Reikia disciplinos ir kompleksinio priemonių paketo. Kokiais principais derėtų vadovautis, siekiant būti sveikais bei energingais?

Sveika mityba ir kalorijos, dirbant namuose

Ko gero, visi žino tą seną posakį: esi tai, ką valgai. Galbūt kai kam jis atrodo esąs labai banalus, bet nuo to jis netampa mažiau teisingu. Mitybos specialistai nuolat pateikia vis daugiau duomenų, kalbančių apie tai, kad mūsų valgomas maistas daro įtaką ne tik mūsų svoriui ar energijos lygiui, bet gerokai kompleksiškesniems organizmo procesams: miego kokybei, emocinei savijautai, imuninei sistemai ir t.t. Dirbant namuose iš tiesų labai lengva įkristi į blogų įpročių sūkurį – nesveiki užkandžiai čia juk ranka pasiekiami. Tačiau subalansuotos dietos laikymasis būtinas. Sau padėsite laikydamiesi kelių esminių principų. Visų pirma, kalorijos. Suaugusiai moteriai jų kasdien reikia apie 2000, vyrui – 2500. Žinoma, tai labai priklauso ir nuo fizinio aktyvumo. Stenkitės neviršyti šios normos. Skaičiuoti kalorijas dabar labai paprasta – tereikia nešioti išmaniąją apyrankę. Žinoma, nereikia net sakyti, kad iš jūsų raciono turėtų dingti pusfabrikačiai. Jeigu jau esate namuose, pasinaudokite galimybe skirti daugiau laiko maisto ruošimui.

Kodėl dirbant namuose sveikai matintis sunkiau?

Ar pastebėjote, kad dirbdami namuose jūs paprasčiausiai suvalgote daugiau maisto? Kas čia darosi? Juk tikrai nėra taip, kad tokiomis dienomis intensyviai judėtumėte ir sudegintumėte daugiau kalorijų nei įprasta. Jau greičiau atvirkščiai. Priežastis visiškai psichologinė. Daugiau valgyti mes mes imame iš paprasčiausio nuobodulio. Šį fenomeną galime stebėti ir įprastomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, po ilgos dienos dažnas mėgsta atsipūsti su serialu ir mėgstamu skanumynu rankoje. Tai tampa savotišku ritualu. Mūsų smegenys netgi susieja vieną ar kitą maisto gaminį su atsipalaidavimo režimu. Tačiau toks asociacijų kūrimas gali būti ir labai pavojingas. Jeigu dirbdami nuolat užkandžiausite, jūsų smegenys paprasčiausiai darbą susies su maistu. Pasistenkite to išvengti. Kaip? Tiesiog apsunkinkite sau prieigą prie užkandžių. Dirbkite toliau nuo jų. Laikykitės griežto pusryčių/pietų/vakarienės grafiko. Galų gale, užėjus norui kažką sukrimsti, sąžiningai savęs paklauskite ar esate alkani. Jeigu ne, užsiimkite kuo kitu – trumpai pasportuokite, išeikite įkvėpti gryno oro ar tiesiog išgerkite stiklinę vandens (nulis kalorijų!).

Emocinė sveikata dirbant namuose

Dirbant namuose, nereikėtų numoti ir į savo emocinę sveikatą. Netgi atvirkščiai. Jai kaip tik reikėtų skirti daugiau dėmesio. Kaip gerai besijaustumėme vieni, mums vis tiek reikia socialinių kontaktų su kitais. Be jų galime net nepajusti, kaip mus ištiks vienatvė, o ji paprastai perauga į streso, nerimo sutrikimus ar netgi depresiją. Geriausia prevencija nuo tokių problemų – tai bendravimas. Kuo daugiau kalbėkitės su savo kolegomis. Šiuo metu juk turime jau daugiau nei pakankamai įrankių, padedančių palaikyti su jais ryšį. Psichologai taip pat pastebi, kad būdami vieni mes daromės neurotiškesni – pasidarome linkę sureikšminti, dramatizuoti ar net katostrofizuoti. Todėl pasistenkite darbo dienos eigoje mažiau lankytis naujienų portaluose, kuo kritiškiau pasirinkti informaciją. Verčiau skirkite laiko atsipalaidavimui – muzikai, vienam kitam knygos puslapiui ar netgi memų peržiūrai. Tuo pačiu, negniaužkite savo neigiamų emocijų. Jeigu būdami vieni pradedate jausti pyktį, frustraciją ar liūdesį, neignoruokite jų.

Fizinė sveikata dirbant namuose

Emocinė sveikata labai tampriai susijusi ir su mūsų fizine savijauta. Galima sakyti, kad šie du aspektai yra tiesiogiai susiję tarpusavyje. Apie mitybą jau užsiminėme. Kitas labai svarbus dalykas – miego kokybė. Dirbant namuose labai paprasta pasiduoti vienam iš dviejų kraštutinimų: arba miegoti per mažai, arba miegoti per daug. Suaugusiam žmogui reikia 7-9 valandų miego per parą. Laikykitės šios normos. Miego kokybę dabar labai paprasta stebėti su išmaniaisiais pagalbininkais. Dar viena reikšminga smulkmena – oras, kuriuo kvėpuojate. Jo kokybė turi labai reikšmingos įtakos mūsų savijautai. Kai ji prasta, tampame mieguisti, dirglūs, tad reguliariai vėdinkite patalpas. Galų gale, turėkite omenyje, kad patogumo gali būti per daug. Vienas didžiausių darbo namuose privalumų – tai galimybė įsitaisyti bet kur. Pavyzdžiui lovoje ar ant sofos. Tačiau nepameskite galvos. Darbas pusiau gulomis ar kitomis keistomis pozomis labai gretai atsilieps jūsų nugarai, pečiams.

Mankšta dirbant namuose

Fiziškai ir emociškai sveikesni būsite, jeigu bedirbdami surasite ir šiek tiek laiko sportui. Jums visai nebūtina gausiai prakaituoti ir iš savęs daug reikalauti. Svarbiausia suteikti darbo savo raumenims. Žmogaus organizmui būtinai reikia šiek tiek teigiamo streso. Sportas būtent tai ir padaro. Ką jūs galite daryti, jeigu neturite noro ar galimybės mankštintis aktyviai. Pats paprasčiausias būdas – tai pasivaikščiojimas. Normalų kalorijų kiekį vartojančiam suaugusiajam rekomenduojama kasdien nueiti po dešimt tūkstančių žingsnių. Ne ką mažiau svarbu savo dėmesį skirti ir lankstumo mankštoms. Tam tobulai tiks joga. Net ir pačios lengviausios pozos turės labai reikšmingą teigiamą efektą jūsų kasdienei savijautai. Galų gale, labai svarbu nepamiršti kvėpuoti. Jeigu pasijusite šiek tiek išvargę, sustresavę ar tiesiog išsiblaškę, tiesiog ramiai atsisėskite sudėkite rankas ant pilvo ir atlikite dešimt gilių įkvėpimų/iškvėpimų, stebėdami, kaip oro srautas juda jūsų kūnu. Tokia paprasta kvėpavimo mankšta daro stebuklus.