Mokslinė fantastika labai dažnai gali pasirodyti esanti neprilygstama pranašė. Drąsi kūrėjų vaizduotė visada buvo nepakeičiamas įkvėpimo šaltinis inovacijų kūrėjams. Ne viena tokia fantastiniuose kūriniuose aprašyta ar pavaizduota idėja jau spėjo tapti realybe. Goda Raibytė toliau tęsia jų pristatymą.
Kadaise į Mėnulį keliauta tik mokslinės fantastikos kūrėjų fantazijose. Kol žmonės ant jo dar nebuvę žengę pirmųjų žingsnių, dauguma rašytojų ir kino kūrėjų, fantazuodami, kaip tai galėtų atrodyti, gerokai perspausdavo. Pavyzdžiui, lietuvių kilmės fantasto Algio Budrio prestižiniams Hugo apdovanojimams nominuotos knygos „Rogue Moon“ (1960) veiksmas taip pat sukasi apie keliones į Mėnulį. Tiesa, tame pasaulyje jos vyksta smarkiai per sudėtingai (nespoilinsiu, jeigu užsinorėsite paskaityti).
Pirmasis keliones į Mėnulį dar 1865 m. aprašė Jules Verne knygoje From the Earth to the Moon. Jis įsivaizdavo, kad Žemės palydovą žmonės pasieks tūkstančius kilogramų sveriančiu ir milijardus dolerių kainuojančiu aparatu. Verne atspėjo beveik tiksliai: 1969 m. tokiu tūkstančius kilogramų sveriančiu ir milijardus dolerių kainavusiu aparatu Mėnulyje nusileido trys Apollo astronautai.
„Star Trek“ pasaulyje susirgę herojai būdavo gydomi „injekcijomis“ iš į švirkštą panašaus aparato (hypospray), kuriuo vaistai suleidžiami be jokios adatos. Kažką panašaus 1960 m. realybėje bandė įgyvendinti Aaron Ismach. Jo idėja jau netgi buvo pritaikyta masiniam skiepijimui, ypač kariuomenėje. Tiesa, vėliau ši praktika sustabdyta dėl higieninių sumetimų.
Visgi hypospray idėja niekur nedingo. 2012 m. MIT mokslininkai sukūrė panašų aparatą, kuris, manoma, jau netolimoje ateityje gali pakeisti adatas. Tai būtų svarbus žingsnis į priekį. Kasmet adatomis susižeidžia apie 385 000 medicinos darbuotojų. Nemažai pacientų vengia ar net atsisako gydymo, jeigu tik jame naudojamos adatos. Naujoji MIT technologija ne tik padėtų to išvengti, bet ir leistų vaistus sušvirkšti ypatingai tiksliai ir būtent ten, kur reikia.
„Star Trek“ ir čia buvo pirmieji. Pirmosiose sagos serijose pristatyti replikatoriai, kurie materializuoja maistą vos vienu mygtuko paspaudimu. Ilgainiui serialo herojai panašiais aparatais išmoko gauti ir rūbų, ir reikalingų detalių. Viskas buvo įmanoma, jeigu tik aparatas turėdavo reikiamo daikto duomenis. Panašią technologiją dabar vadiname 3D spausdinimu. Juo jau galime atsispausdinti praktiškai viską – nuo namų iki žmogaus ausų ar ginklų. Žadama, kad nelabai tolimoje ateityje su 3D spausdintuvu bus galima gaminti automobilius, rūbus, aksesuarus, maistą, protezus ar net žmonių organus!
