Patarimai

Ką karantininė Coursera sėkmė sufleruoja apie mokymosi ateitį

2020 gruodžio 9

Nuotolinis mokymasis šiemet, dėl labai suprantamų aplinkybių, išgyvena milžinišką pakilimą. Tai, į ką žmonės gana ilgai žiūrėjo pakankamai įtariai, pamažu tampa norma. Visai kaip ir nuotolinis darbas, nuotolinis mokymasis pasirodė esantis ne tik įmanomas, bet netgi ir pakankamai efektyvus. Daliai žmonių jis netgi labiau priimtinas. Ypatingai suaugusiems žmonėms, jau turintiems profesiją ir darbus, bet ieškantiems būdų, kaip plėsti savo kvalifikaciją arba tiesiog įgyti naujų įgūdžių. Turint omenyje tai, kad gebėjimas mokytis visą gyvenimą tampa vis vertingesne savybe, galima jau gana drąsiai spekuliuoti apie tai, kad nuotolinio mokymosi platformos taps vis reikšmingesne švietimo sistemos dalimi. Karantinas viso labo gerokai paspartino virsmą, kuris neišvengiamai turėjo įvykti.

Karantinas ir Coursera sėkmės fenomenas

Šį virsmą tobulai atspindi karantininė Coursera sėkmė. Dar iki pandemijos ši platforma buvo viena iš nuotolinio mokymosi rinkos lyderių. Kompanija galėjo girtis ne tik vienu didžiausių kursų katalogu, bet ir 100 proc. siekiančiu kasmetiniu augimu bei pernai 1 mlrd. dolerių ribą peržengusia verte. Tačiau akivaizdu, kad šiemet bus sumušti visi rekordai. Kovą ir balandį platformos vartotojų skaičius išaugo net 398 proc. Tai milžiniškas skaičius, kurio paaiškinti tikrai negalime vien nuoboduliu. Ekspertai kalba apie tai, kad pandemija šiuo atveju suveikė labiau kaip katalizatorius – priverstinis buvimas namuose paskatino žmones pagaliau išbandyti tai, ką jie ilgai atidėliojo. Žinoma, keturgubas augimas tikrai nėra tvarus. Dalis naujų vartotojų atsisijos. Tačiau nekyla didesnių abejonių dėl to, kad pati tendencija niekur nedings.

Mokymasis netradicinėse platformose

Įdomu tai, kad virtualaus mokymosi bangą pagavo ne tik specialiai tam skirtos platformos. Vietomis mokytis tapo net ir tos virtualios erdvės, kurių tarsi ir nesietume su edukacija. Pavyzdžiui, būsto nuomos platforma AirBnb, kurios verslo modelį karantinas visiškai pakirto, vartotojams pristatė savo patirčių programą. Tai virtualūs gidai po įvairius pasaulio miestus, leidžiantys daugiau sužinoti apie jų istoriją, architektūrą, kultūrą ir t. t. Skaičiuojama, kad per šiuos metus AirBnb iš viso išleido jau daugiau nei 700 tokių patirčių. Beje, šis formatas – toli gražu ne vien tik būdas įtraukti ir neprarasti ryšio su auditorija. Patirtis kurti čia gali ir patys nuomotojai bei tokiu būdu gauti pajamų. Žinant tai, kaip smarkiai karantinas pakirto apgyvendinimo sektorių, tokia galimybė sulaukė didžiulio susidomėjimo, o AirBnb skaičiuoja, kad šis modelis nuomotojams atnešė apie 2 mln. dolerių pajamų.

Ko mokomasi nuotoliniu būdu?

Nuotolinis mokymasis tradiciškai suvoktas kaip labiausiai tinkantis „tiksliukų“ specialybėms. Pavyzdžiui, plečiantiems žinias programavimo, SEO, rinkodaros ir panašiose srityse. Vis dėlto, šie metai sėkmingai laužo tokius stereotipus. Gerokai išaugo ir virtualių kūrybinių bei tiesiog pramoginių kursų paklausa. Be kitų dalykų, scenarijaus rašymo ar aktorystės subtilybių mokanti platforma Masterclass, pajutusi poreikį, pridėjo kaip niekada daug naujų kursų. Nieko keisto, šių industrijų atstovams 2020-ieji buvo tikrai sudėtingi. Erdvę savo veiklai jie taip pat atrado ir platformoje Instagram Live. Vienas populiariausių socialinių tinklų pasaulyje tapo įrankiu, padėjusiu daugybei pramogų pasaulio atstovų neprarasti ryšio su savo auditorija bei gauti pajamų. Choreografas Ryan Heffington čia organizavo šokių pamokas, poetė Rupi Kaur – poezijos kursus. Toli neatsiliko ir prekės ženklai. Tarkime, Colourpop Cosmetics čia organizavo makiažo pamokas.

Kas mokosi virtualiu būdu?

Anksčiau jau minėtoji Coursera taip pat pateikė duomenų apie tai, kokios žmonių grupės aktyviausiai atranda virtualųjį mokymąsi. Aktyviausieji, kaip ir buvo galima numanyti, yra universitetų studentai. Platforma fiksavo tiesiog milžinišką šios auditorijos dalies augimą – 1662 proc. Kitaip tariant, ši grupė išaugo net šešiolika kartų. Tai visai nesunku suprasti. Nutrūkus realioms paskaitoms, studentai gavo ypatingai daug laisvo laiko ir nutarė jį išnaudoti papildomam mokymuisi. Tačiau šis fenomenas toli gražu nėra izoliuotas. Verslui skirtų paskyrų skaičius išaugo 324 proc. Nutrūkus vidiniams mokymams, kompanijos, užuot perkėlusios juos į Zoom ar Microsoft Teams, tiesiog suteikė savo darbuotojams galimybę patiems pasirinkti, kokius įgūdžius šie norėtų tobulinti ar įgyti. Panašią tendenciją galima stebėti ir valstybiniame sektoriuje. Šių organizacijų paskyrų pirkimai pakilo 277 proc. Žinoma, reikės dar šiek tiek palaukti, kol bus galima aiškiai atsakyti, ar naujoji strategija pasiteisina. Tačiau, jeigu atsakymas bus teigiamas, galima tikėtis, kad didžiąją dalį vidinių mokymų pakeis galimybė mokytis per Coursera ar panašias platformas.

Mokymosi ateitis – virtuali?

Atsakymas į šį klausimą priklauso nuo vieno labai svarbaus aspekto: ar virtualios paskaitos bus viso labo realiųjų pakaitalu, ar vis dėlto pasiūlys besimokantiesiems papildomų verčių. Jeigu virtualios paskaitos tėra bandymas atkartoti realybėje vykstančias, besimokančiųjų įsitraukimas kaipmat krenta, mat tai – tiesiog prastesnė to paties dalyko versija. Vis dėlto, jeigu virtuali erdvė išnaudojama įtraukiant papildomas funkcijas, dėmesys išlaikomas. Gali skambėti keistai, bet internetas iš tikrųjų gali suteikti netgi daugiau interaktyvumo galimybių nei realybė. Tinkamai pasitelkus išmaniuosius įrankius, atsiranda puikios sąlygos įtraukiančioms diskusijoms ar bendram darbui. Mokytojai gali medžiagą pateikti daug įvairiau – video formatu, vizualiai, naudodami nuorodas ir t. t. Galų gale, virtualybė daug lengviau prisitaiko prie individualaus mokymosi tempo, leidžia sugrįžti prie medžiagos sau patogiu metu ir būdu. Jeigu Coursera, Udemy, SkillShare ir kitos platformos toliau sėkmingai išnaudos ir plės šį funkcionalumą, švietimas jau labai greitai atrodys gerokai kitaip nei dabar.