Gyvenimo būdas

Gyvenimas ar jo imitacija – ko daugiau Instagrame?

2019-08-23

„Įvaizdis – dar ne viskas, troškulys yra viskas“, – kažkada skelbė vieno žinomo gėrimo reklama. Taip, kompanija, kasmet savo prekės ženklų žinomumo didinimui išleidžianti dešimtis milijonų, turėjo kampaniją, kurios žinutė buvo ta, kad tobulas savęs pateikimas yra bereikšmis užsiėmimas. Ironijos sluoksnių šioje istorijoje tiek daug, kad gali nesunkiai tarp jų pasimesti ir nebesuprasti, kas tikra, o kas ne. Tokie įvaizdžio žaidimai su realybe, anksčiau buvę prieinami tik dideliems prekės ženklams, socialinių medijų dėka, šiandien tapo prieinami kaip niekada plačiam žmonių būriui. Nieko keisto, kad, benaršant po Instagramą, labai lengva pasimesti, kur yra toji riba tarp tikrovės ir fikcijos. Tiesą sakant, žaidimai su realybe ir jos simuliacijos kartais nueina taip toli, kad viskas ima atrodyti tiesiog siurrealistiškai.

_-40Birželį 160 tūkst. sekėjų turinti mados influencerė Marissa Casey Fuchs savo Instragram paskyroje pasidalino vaizdo įrašu. Jame jos vaikinas jai prisipažįsta meilėje ir pakviečia ją į nuotykį. Taip prasideda dvi dienas trukusi vadinamoji „scavenger hunt“, kurią vainikuoja piršlybos. Skamba gražiai ir gal netgi romantiškai, bet labai greitai išaiškėjo, kad visas šis nuotykis iš tikrųjų buvo porelės sugalvotas būdas, kaip prisitraukti daugiau verslo partnerių. Dar likus keliems mėnesiams iki piršimosi dienos įvairioms kompanijoms buvo išsiuntinėti partnerystės pasiūlymai, kuriuose detaliai aprašytas tų dviejų dienų veiksmų planas, numatomos veiklos ir galimybės jose organiškai įsipaišyti prekės ženklams. Pasiūlyme taip pat galėjai rasti ir statistiką apie inluencerės  puslapį, biografiją bei kitą informaciją. Galų gale, potencialūs partneriai gavo netgi grafiką, kada Instagrame bus publikuojamos konkrečios istorijos. Taigi, atėjus lemtingai diena, pasiūlymu nesusigundę verslai atsidūrė gana groteskiškoje situacijoje. Jie galėjo stebėti „spontaniškas“ piršlybas, puikiai žinodami, kaip jos vyks toliau.

_2-60Kaip ir buvo galima tikėtis, piršlyboms pasibaigus, žinia apie minėtąjį partnerystės pasiūlymą netruko pasklisti po visą internetą. Nieko keisto, kad influencerės auditorija pradėjo reikšti nemenką nepasitenkinimą. Nejaugi tas Instagram istorijose demonstruotas jaudulys ir lietos ašaros tebuvo vaidyba?  Pats jos (dabar jau) sužadėtinis dievagojasi, kad pati Fuchs apie piršlybas tikrai nežinojo, o partnerystės pasiūlymai paruošti ir išsiuntinėti buvo marketingo specialistės. Galų gale, net ir uždarbis iš šios kruopščiai planuotos akcijos buvo labiau simbolinis. Visgi srities ekspertų tai neįtikina. Išsiuntinėti pasiūlymai buvo tokie detalūs, kad be pačios influencerės įsitraukimo vargu ar galėjo būti paruošti. Tiesą, ko gero, žino tik pati porelė. Daug svarbiau tai, kad ši istorija yra idealus pavyzdys, kaip socialiniai tinklai verčia permąstyti mūsų santykį su realybe. Įvairios asmeninės dramos televizijoje jau nieko nebestebina. Vestuvės, gimimai ar kitos asmeninės šventės jau seniai tapo realybės šou standartu. Tačiau socialiniai tinklai iki šiol turėjo tikrumo aureolę. Taip, dalykai čia pagražinami, bet visgi tikri. Ar ne?

_3-61Taip, socialinės medijos iš tikrųjų į pasaulį atėjo su autentiškumo pažadu. Tačiau pamažu bet užtikrintai jis tampa vis nepatogesniu. Jų era pagimdė naujo tipo įžymybę – influencerius, kurie savo užsakovams pardavinėja mūsų visų dėmesį ir įsitraukimą. Kuo daugiau gali jo pasiūlyti, tuo didesnio honoraro turi teisę užsiprašyti. Bėda ta, kad tiek užsakovų, tiek sekėjų skaičius yra ribotas, todėl kova dėl jų abiejų darosi vis nuožmesnė. Ir taisyklių joje tik mažėja. Mūsų jau tikrai nebestebina žinios apie tai, kad viena ar kita įžymybė sekėjus ir like’us paprasčiausiai perka, norėdama pademonstruoti generuojanti daugiau įsitraukimo nei yra iš tikrųjų. Tokios gyvenimo simuliacijos, kokią pademonstravo Fuchs ir jos sužadėtinis,  yra kitas žingsnis, kai dirbtinai kuriama pati drama, vėliau parduodama auditorijai. Visgi, kultūra taip neveikia. Žmonės savo dėmesį skiria tik gilioms, autentiškų emocijų kuriamoms žinutėms, o simuliuotas mato pro įtarumo filtrą. Mes gana greitai išmokstame atskirti tai, kas tikra, nuo to, kas apsimestina.  Dėl šios priežasties auditorija darosi vis įtaresnė influencerių atžvilgiu. Neseniai JAV atlikta apklausa parodė, kad jais besąlygiškai pasitiki tik 4 proc. auditorijos.

_4-56Internete jau seniai sklando posakis „Fake it ’til you make it“. Simuliuojamos tikrovės eroje kai kurie influenceriai (ar bent jau svajojantys jais tapti) šiuo principu vadovaujasi pažodžiui. Kartais netgi elgdamiesi su prekės ženklais gana chuliganiškai. Instagramo influencerių pasaulyje viskas remiasi labai paprasta logika – kuo daugiau verslo partnerių turi, tuo solidesnis ir reikšmingesnis esi. Visai suprantama. Tačiau kai kurie influenceriai įsigudrino pradėti apsimesdinėti, kad jie yra užmezgę partnerystę su vienu ar kitu prekės ženklu. Galbūt kažkada žvaigždės kaip tik šiek susigadindavo reputaciją, jeigu reklamuodavo viską iš eilės, bet dabar socialiniuose tinkluose reklama tarsi legitimizuoja išgarsėti siekiančias sielas. Ar verta tuo stebėtis? Vargu. Instagrame, kuriame viskas ir taip pabrėžtinai gražu, prekės ženklai paprastai matomi pačiuose įspūdingiausiuose vizualuose. Kitaip tariant, būtent partnerystės su jais leidžia mėgautis visais influencerio gyvenimo privalumais, t.y., galimybe muilą ar maisto papildus reklamuoti iš poilsinės trobelės Maldyvuose. Jeigu vienas prekės ženklas pamatys, kad jų konkurentas jau naudojasi jūsų paslaugomis, jis tarsi lengviau priims sprendimą irgi užmegzti tokią partnerystę.

_5-53Tokia iškreipta realybė tampa tik groteskiška, bet ir labai brangi. Psichologiniu atžvilgiu. Influencerių dėka Instagramas vis labiau virsta nuotraukų iš beprotiškai gražių ir prabangių gyvenimų koliažu, kuris imituoja tikrovę, nors iš tikrųjų jos ir neatitinka. Psichinės sveikatos specialistai jau kelis metus garsiai kalba apie tai, kad taip gerokai eskaluojamos FOMO (Fear of missing out) ir FOBLO (Fear of being left out), ypač pavojingos dar tebesiformuojantiems protams. Apie tai kalbėti gal ir nesinori, bet Instagramo ir kitų socialinių tinklų įsiviešpatavimas tiesiogiai koreliuoja su paauglių savižudybių statistika. Pavyzdžiui, per pastarąjį dešimtmetį Jungtinėse Valstijose jų pagausėjo nuo 10,2 iki 14,5 šimtui tūkstančių gyventojų. FOMO ir FOBLO labiausiai veikia jaunas merginas (kurios dažniausiai ir naudoja Instagram). Kokia išeitis? Ar influenceriai turėtų nebereklamuoti dalykų? Ne, bet jie neabejotinai privalės išmokti tai daryti sąžiningiau, atsisakydami pretenzijų į tikrumą. O sekėjai? Ko gero, visi kartu turime mokytis suprasti, kad tai mes renkamės, kokį turinį matome bei kaip į jį reaguojame, ir užuot jaudinęsi dėl to, kaip NEgyvename, kreipti dėmesį į tai, kaip gyvename.