Gyvenimo būdas

Influenceriai: atėjo tam, kad pasiliktų, ar tam, kad pranyktų?

2019 gegužės 27

Ne paslaptis, kad žmonės mėgsta ilgėtis mistinio „aukso amžiaus“. Tų „senų gerų laikų“, kai viskas buvo geriau ir paprasčiau. Nostalgiškai nusiteikusieji nemėgsta permainų ir labai nenoriai jas priima, kartais paprasčiausiai atsisakydami tai daryti. Vienas ryškiausių pastarųjų metų kultūrinių fenomenų, kurio jie niekaip negali suprasti, neabejotinai yra vadinamieji influenceriai. Žmonės, kurie išpopuliarėjo, regis, nežinia kaip, nežinia kodėl ir užsiima nežinia kuo. Influenceris – tai interneto amžiaus roko ar kino žvaigždė. Paaugliai svajoja jais tapti, o jų tėvai piktinasi tokių svajonių nerimtumu bei prognozuoja, kad pats šios „profesijos“ egzistavimas yra laikinas. Tačiau ar tikrai? Kodėl influencerių fenomenas iš viso atsirado, ir kas jo laukia?  

_1-7

Išgarsėjimo modelis daugybę metų iš esmės nesikeitė. Tereikėdavo kažkaip prisidėti prie žmonės patinkančio dalyko kūrimo. Pavyzdžiui, parašyti ir/arba atlikti populiarią dainą, arba nusifilmuoti garsiame filme ar seriale. Tuomet jau viskas vyksta tarsi savaime. Tu gauni vis daugiau pasiūlymų kurti naujus dalykus, ką nors reklamuoti ir t.t. Populiarumas gimdo populiarumą. Na, bent jau taip visiems atrodė. Tačiau tada išpopuliarėjo socialiniai tinklai ir žaidimo taisyklės neatpažįstamai pasikeitė. Regis, išgarsėti dabar gali tiesiog šiaip. Darydamasis asmenukes ir filmuodamas vlogus. Instagram turi milijardą vartotojų. Facebook – beveik pustrečio. Ir visi jie nori turinio. Tai ir yra vienas iš atsakymų, kodėl influencerių staiga atsirado tiek daug. Socialiniai tinklai sprogo taip staigiai, kad sukūrė daugybė tuščių nišų, kurias užpildyti spėjusieji pradėjo įspūdingas karjeras.
_2-32

Kai kam gali pasirodyti, kad influencerių gyvenimas tiesiog tobulas. Tačiau tai ir yra jų darbas! Influenceriai geri tik tada, jeigu auditorija jiems bent šiek tiek pavydi. Mat pavydas skatina norą imituoti, o reklamos užsakovams būtent to ir reikia. Jeigu jums kada nors buvo įdomu, iš ko gyvena influenceriai, tai atsakymas yra „iš [jūsų] dėmesio pardavinėjimo“. Tačiau štai didysis klausimas: ar dėmesio pardavinėjimas yra tvarus verslo modelis? Internete veikia vadinamoji 1 proc. taisyklė. Ji sako, kad turinį jame kuria vos 1 proc. žmonių. Visi kiti jį tik vartoja. Socialiniuose tinkluose viskas šiek tiek kitaip. Čia jau egzistuoja 1–9–90 taisyklė, reiškianti, kad 1 proc. turinį kuria, 9 proc. jį pildo, redaguoja, perpublikuoja ir pan., o likusieji 90 proc. jį tik vartoja. Influenceriai dažniausiai atsiduria tarp tų 9 proc. Tai reiškia, kad didžiąja dalimi jie priklausomi nuo kitų kūrėjų, o savo sėkmę išlaikyti gali tik nuolat stebėdami ir reaguodami. Tačiau idėjos juk irgi yra ribotas išteklius.
_3-33

Visgi abejonių kelianti influenceriavimo ateitis nei kiek negąsdina jaunosios kartos. Tapti internetine žvaigžde – tai viena dažniausių vaikų ir paauglių svajonių. Apklausos rodo, kad apie tokią profesiją svajoja maždaug kas trečias nepilnametis. Taip, daktarai bei aktoriai jau nugalėti, o su influenceriais galėtų varžytis nebent įvairūs atletai. Ir kodėl jie neturėtų svajoti apie tokį gyvenimą? Juk daugybė internetinių žvaigždžių pirmuosius šimtus tūkstančių savo sekėjų susirinko dar patys būdami paaugliais. Jų istorijos neretai netgi labai įkvepiančios. Karjeras jie pradeda – tiesiogine ta žodžio prasme – savo miegamuosiuose, stream’indami, kaip jie žaidžia, kurdami recenzijas ar tiesiog dalindamiesi savo įspūdžiais apie pasaulį. Toks modelis sukuria įspūdį, kad internete iš tikrųjų viskas yra įmanoma, o tokios tradicinės institucijos kaip mokykla, universitetai ar darbas yra nebebūtinos. Tiesą sakant, ne vienas toks paauglys dėl tokio savo darbo yra metęs mokyklą, o universitetai patys pradėjo ieškoti influencerių. Taip, jie pasiūlo barterinius mainus. Nemokamos studijos už tai, kad tu tiesiog būsi čia, o ne kitur.
_4-28

Verslininkai – įžvalgūs žmonės. Jie puikiai supranta, kad būtent auganti karta netolimoje ateityje diktuos madas daugelyje gyvenimo sričių. Būtent todėl investicijos į marketingą, kurio varomoji jėga influenceriai, tebeauga milžiniškais tempais. Apklausų duomenys rodo, kad net 92 proc. visų verslų yra įsitikinę, jog tokia rinkodara duoda realių rezultatų. Du trečdaliai ketina dar labiau didinti influenceriams skirtą savo biudžeto dalį, kuri jau dabar dažniausiai siekia apie penktadalį visų marketingo išlaidų. Tinkamų interneto įžymybių pasirinkimas jau netgi pamažu tampa atskira disciplina. Influenceriai nelygūs influenceriams. Vieni daugiausiai reiškiasi Instagrame. Kiti YouTube. Vieni išgarsėjo dėl visai kitos veiklos, o kiti žinomi tik internetinei auditorijai. Jie netgi skirstomi į keturias kategorijas: įžymybės, ekspertai, turinio kūrėjai, mikro–influenceriai. Kitaip tariant, jeigu labai norite būti influenceriu, galite netgi pasirinkti kokiu būtent
_5-26

Ateitį nuspėti labai sunku. Tačiau kai kurie ženklai sufleruoja, kad influencerių rinkoje pamažu prasideda reikšmingos permainos. Jas lemia pačių socialinių tinklų evoliucija. Jiems tik pradėjus populiarėti, tai buvo tikri Laukiniai Vakarai, kuriuos reikėjo kažkam ištirti. Visgi pasiekus tam tikrą vystymosi etapą, neišvengiamai pradeda formuotis taisyklės ir netgi tam tikra hierarchija. Instagram ir Facebook kelis pastaruosius metus sistemingai siekia kuo efektyviau monetizuoti savo paslaugas. Algoritmai koreguojami taip, kad turinys būtų pateikiamas ne chronologiškai, o atsižvelgiant į populiarumą. Tai reiškia, kad didieji influenceriai patys pradėjo pirkti sekėjus bei reklamą, dirbtinai keldami savo auditorijos dydį. Pasitaiko netgi atvejų, kai profiliai su visais jo sekėjais paprasčiausiai būna parduodami. Kita vertus, tokioje aplinkoje naujoms žvaigždėms tampa vis sunkiau iškilti, mat suburti sekėjų minios jie tiesiog negali sau leisti. Taigi influencinimo ateitis jau ne tik auditorijos, bet ir pačių socialinių tinklų rankose. Panašu, kad jiems patogiau priartėti prie tradicinių medijų veiklos modelio. Tačiau yra vienas „bet“. Benusistovintį status quo labai sėkmingai sugriauti gali naujai atsiradęs socialinis tinklas. Galbūt jo mums ir reikia?