Fotografija – tai gerokai daugiau nei vien tiktai objektyvo nukreipimas norima kryptimi ir mygtuko paspaudimas. Šiek tiek pramokti fotografuoti labai paprasta. Ypač dabar, kai telefonų kamerų aplikacijos praturtintos labai pažangiais ir įžvalgiais Dirbtinio intelekto sprendimais. Tačiau, jeigu norite į fotografijos žaidimą įsitraukti šiek tiek giliau ir atrakinti visą moderniausiuose išmaniuosiuose montuojamų objektyvų potencialą, galiausiai turėsite pamiršti automatines funkcijas ir nustatymų kontrolę suimti į savo rankas. Aišku, toks mokymosi procesas iš esmės niekada nesibaigia, mat tobulėti galima visą likusį gyvenimą. Tačiau puikius pagrindus pasidėsite geriau pažinę svarbiausius fotografijos terminus, kameros funkcijas, bei įsimindami svarbiausias fotografijos taisykles.
Pirmoji ekspozicijos trikampio kraštinė: diafragma
Svarbiausias dalykas, kurį turėtų atsiminti kiekvienas, nusprendęs šiek tiek labiau atsiduoti fotografijai – tai vadinamasis Ekspozicijos trikampis. Kitaip tariant, tai yra trys esminiai kameros nustatymai: diafragma (aperture), užrakto greitis (shutter speed) ir jautrumas (ISO). Kuo reikšmingas kiekvienas iš jų? Diafragma nurodo plyšio, per kurį šviesa pasiekia kameros jutiklį, dydį. Šis parametras nurodomas simboliu „f/xx“. Kuo mažesnis pirmasis skaičius tuo didesnis plyšys. „f/1.8“ diafragma yra daugiau nei „f/2.8“. Pirmiausia, diafragma reguliuoja ryškumo zonos gylį. Kuo ji platesnė, tuo mažiau gili bus jūsų nuotrauka, sulieto fono efektas bus stipriau išreikštas ir atvirkščiai. Išmaniųjų telefonų diafragmos dar nėra tokios pažengusios, kad jas būtų galima koreguoti iš tikrųjų, bet programinės įrangos nustatymuose galima lengvai imituoti šį efektą. Jeigu norite „bokeh“ efekto, kai sufokusuojamas priekyje esantis objektas, o viskas, kas yra už jo, suliejama, nustatykite kuo platesnę diafragmą. Tuo tarpu ją siaurindami, kaip tik sufokusuosite daugiau vaizdo. Toks nustatymas labiau tiks panoraminėms, peizažo nuotraukoms.
Antroji ekspozicijos trikampio kraštinė: užrakto greitis
Tam, kad būtų padarytas kadras, į kameros jutiklį turi patekti šviesos. O tam, kad patenkančios šviesos kiekis būtų tiksliai reguliuojamas pagal poreikį, jutiklis turi specialų užraktą. Kai jūs paspaudžiate mygtuką „fotografuoti“, užraktas atsirakina, šviesa pasiekia jutiklį ir užraktas vėl užsirakina. Šis laiko tarpas ir vadinamas užrakto greičiu. Paprastai jis matuojamas sekundėmis ir jos dalimis. 1/100 reiškia, kad jutiklis šviesą mato vieną šimtąją sekundės dalies, 1/2 – pusę sekundės ir t.t. Jeigu labai norite, užrakto greitį galite pratęsti net iki kelių sekundžių. Tokios nuotraukos paprastai vadinamos ilgos ekspozicijos kadrais. Juose labai ryškiai matome stabilius objektus, o judantieji charakteringai suliejami. Taigi, kokį užrakto greitį pasirinkti? Tai priklauso nuo poreikių. Mažesnis užrakto greitis labiau tiks fotografuojant judančius objektus. Jis tarsi sustingdo sceną. Ilgesnis užrakto greitis leis fiksuoti šviesesnius kadrus, bet tokiu atveju verčiau fiksuokite statiškus vaizdus.
Trečioji ekspozicijos trikampio kraštinė: ISO
Paskutinysis trijulės narys – ISO. Šis parametras nurodo jutiklio jautrumą šviesai. Kuo mažesnis yra ISO, tuo ir jutiklis mažiau jautrus šviesai. Ką tai reiškia praktikoje? Visų pirma tai, kad tokiu atveju ryškiam kadrui reikia arba geresnio apšvietimo, arba ilgesnio išlaikymo – t.y. lėtesnio užrakto greičio. Ir atvirkščiai. Didindami ISO, jutiklį darome jautresniu šviesai, o tai reiškia, kad galime fotografuoti tamsesnėje aplinkoje, laisviau koreguoti diafragmą bei užrakto greitį. ISO lygis žymimas skaičiais. Labai ilgai gamintojai naudojo labai paprastą logiką. ISO nustatymai atrodydavo taip: ISO 100, 200, 400, 800, 1600 ir t.t. Logika labai paprasta, ISO 100 yra dvigubai mažiau jautrus nei ISO 200, o šis dvigubai mažiau jautrus nei ISO 400. Naujausiose kamerose nustatymai leidžia būti gerokai tikslesniam ir keisti jautrumą mažesniais žingsniais, bet principas nepakito. Kada kokį ISO rinktis? Mažas ISO padės užfiksuoti ryškų ir šviesų kadrą. Didesnis ISO – labiau „grūdėtą“ kadrą su daugiau vizualinio triukšmo.
3×3 taisyklė
Perpratus tris svarbiausius fotografijos nustatymus, metas keliauti į pasaulį ir pradėti fotografuoti. Tačiau kartu su ISO, diafragmos ir užrakto greičio reguliavimo principais reikėtų atsiminti dar kelis naudingus patarimus. Pirmasis ir, ko gero, pats pagrindinis – tai vadinamoji „3×3 taisyklė“, kurią įsiminti turi kiekvienas pradedantysis fotografas. Ji skamba maždaug taip: nubrėžkite dvi horizontalias linijas, o tada dvi vertikalias, sukurdami tokią lentelę, kurioje žaidžiame „kryžiukus ir nuliukus“. Pagrindinis fotografuojamas objektas turi atsidurti ant linijų susikirtimo taškų. Skamba labai paprastai, bet šios taisyklės efektyvumas daugybę kartų patikrintas. Vadovaudamiesi ja, galėsite būti tikri, kad nuotraukoje žvilgsnis automatiškai susitelks ten, kur jūs ir ketinote. Gera naujiena ta, kad daugelio telefonų kameros aplikacija leidžia įjungti šį tinklelį, taip dar labiau palengvindama jums užduotį.
Spalvos
Dalinant fotografijos patarimus, spalvos labai dažnai nustumiamos kažkur į antrą ar trečią planą. Daug dažniau kalbama apie kompozicijos subtilybes, kadro įrėminimą. O visai be reikalo. Spalvų galios nereikėtų nuvertinti. Dažnu atveju būtent spalvos kuria nuotraukos nuotaiką. Neatsitiktinai ir dailininkai tapydami visada gerai apgalvoja, kokią spalvų paletę naudoti. Lygiai taip pat ir jūs savo nuotraukas padarysite įsimintinesnėmis, jeigu išnaudosite jų galią. Spalvos gali būti pirminės, antrinės ir tretinės. Pirmines turime tris – raudoną, žalią ir mėlyną. Antrinės – tai jų maišymo rezultatai (salotinė, rožinė ar geltona). Tretinės – pirminių ir antrinių miksas. Kodėl tai svarbu? Pažvelkite į vadinamąjį spalvų ratą. Spalvos, esančios priešingose jo pusėse, labai kontrastuoja tarpusavyje, tad jas derindami tikrai patrauksite žvilgsnį. Tuo tarpu šalia esančios spalvos kuria harmonijos efektą. Jums belieka paklausti savęs, kokio rezultato siekiate.
