Haptiniai jutikliai. Tai terminas, kurį vis nugirstame šen bei ten. Tiesa, dažniausiai be išsamesnių paaiškinimų, kas būtent tai yra, ir kam naudojama. Kitaip tariant, tai tampa išsireiškimu, kuris, toks jausmas, vartojamas tam, kad telefonų gamintojai galėtų pasirodyti inovatyvesni ir modernesni. Ar bent jau taip ima atrodyti. Tačiau šiek tiek be reikalo. Haptiniai jutikliai – potencialiai labai naudinga funkcija, galinti gerokai palengvinti ir supaprastinti naudojimosi telefonu patirtį bei padaryti ją dar intuityvesne. Taigi, šį kartą kviečiame šiek tiek išsamiau susipažinti su šios kasdienės funkcijos galimybėmis, potencialu ir jų ateitimi mūsų telefonuose.
Kas yra haptiniai jutikliai?
Pradėkime nuo bazinio klausimo: kas yra tie haptiniai jutikliai. Iš esmės jų užduotis yra reguliuoti jūsų telefono vibraciją. Tačiau ne tik, kada jie tai daro, bet ir kaip. Skamba labai paprastai, bet, kaip ir beveik viskas išmaniuosiuose, iš tikrųjų gana komplikuota. Sukurti sklandžiai veikiančią haptinę sistemą yra gana sudėtingas uždavinys, kurio įveikimui reikia nemenko inžinerinio talento. Pats vibravimo mechanizmas tarsi ir yra labai paprastas. Kiekvieno telefono viduje yra nedidelis motorėlis. Kai jis pradeda suktis, sukuriama vibracija.
Ką daro haptiniai jutikliai?
Telefono ekranas – tai solidus stiklo arba plastiko gabalas. Kai jį liečiate, jis nesilanksto ir niekaip kitaip fiziškai nereaguoja į jūsų prisilietimą. Jūs tiesiog tapšnojate stiklą ir tiek. Štai čia ir ateina haptinių jutiklių eilė. Jie kaip tik ir veikia, tarsi fizinė telefono reakcija į jūsų prisilietimus. Paprastai vibracijas pajaučiame atlikdami rečiau daromus veiksmus. Tokiais atvejais jos vartotojui tarsi sufleruoja, kad telefonas reaguoja į jo komandas. Be tokių užuominų paprasčiausiai būtų sunkiau naudotis pačiu telefonu.
Kada haptiniai jutikliai yra geri?
Tačiau, kada haptinius jutiklius galime vadinti vykusiais? Viskas prasideda nuo paties motoro. Jis turi būti pakankamai stiprus ir greitas, kad vibracija būtų jaučiama laiku ir aiškiai. Jis turėtų būti ir montuojamas tinkamoje vietoje. Pavyzdžiui, kai jis per žemai, vibracijos būna per silpnos. Tačiau tikrasis burtas visgi slepiasi programinėje įrangoje, kuri turi į instruktuoti, kada ir kaip stipriai suktis. Mes kalbame apie šimtąsias ir tūkstantąsias sekundės dalis. Priešingu atveju, vartotojas jaučia, kad kažkas yra ne visai taip. Šiam rezultatui pasiekti paprastai prireikia tūkstančių valandų testavimo. Taigi, atsakymas į klausimą, kokie jutikliai yra geri: maksimaliai greiti ir jautriai reaguojantys į vartotojo elgesį.
Kodėl haptiniai jutikliai svarbūs?
Haptiniai jutikliai svarbūs tuo, kad padeda mums geriau jausti savo telefonus. Pavyzdžiui, jeigu vibracija aktyvuota ir jūsų klaviatūroje, ko gero, esate pripratę, kad kiekvienas mygtuko paspaudimas turi reakciją. Ji tokia greita, kad jos praktiškai nepastebime. Nebent tuo atveju, kai mygtuko nepaspaudžiame iki galo. Toks reakcijos nebuvimas priverčia akimirksniu sustoti ir patikrinti tekstą, ieškant jame padarytos klaidos. Šis efektas dar akivaizdžiau jaučiamas telefoną naudojant šiek tiek intensyvesnėms užduotims. Puikus pavyzdys – žaidimai. Juos žaidžiant, telefonas vibruoja priklausomai nuo to, kaip sėkmingai (arba nelabai sėkmingai) jums pavyksta įveikti kliūtis. Tarkime, lenktyniaujant telefonas taip netgi praneša, kad važiuojate sudėtinga danga ar pan. Tokie paprasti metodai padeda dar labiau įsijausti į žaidimą.
Haptinių jutiklių ateitis
Telefono vibracijos tikrai nėra ta detalė, į kurią visada atkreipiame dėmesį. Šį išmaniųjų veikimo elementą mes esame linkę priimti tarsi savaime suprantamą duotybę. Tačiau didele dalimi dėl to nepastebime ir šioje srityje vykstančio spartaus progreso. Haptiniai jutikliai pamažu mokosi daryti gerokai daugiau nei vien tik vibruoti. Pavyzdžiui, Heather Culbertson vadovaujama inžinierių komanda šiuo metu vysto vadinamąją haptografijos technologiją, kuri vibracijas pakeltų į visai kitą lygį. Idėja tokia, kad telefono ekrane matomus objektus mes galėtume ir pajausti. Tarkime, apsipirkdami rūbų parduotuvėje, turėtume šansą pačiupinėti medžiagas. Kaip tai įmanoma? Viskas ne taip sudėtinga, kaip atrodo. „Lytėjimo“ jausmas tai ne kas kita, kaip elektriniai impulsai, kuriuos fiksuoja mūsų odoje esantys nervai. Haptografijos technologija veiktų paprasčiausiai juos apgaudinėdama. Tie patys signalai tiesiog būti siunčiami vibracijomis. Kai šios technologijos pasieks realius prietaisus, mūsų santykis su jais turėtų tapti dar įdomesniu.
